JAV prezidentas Donaldas Trumpas į pasaulio ekonomiką ir finansų rinkas įnešė itin daug neapibrėžtumo. Ryškiausias to pavyzdys vadinamosios „Išlaisvinimo dienos“ muitų politikos priemonės, pagal kurias beveik visų JAV prekybos partnerių prekėms buvo pritaikyti nuo 10 iki 50 proc. ar dar didesni importo mokesčiai.

Nors praėjusį mėnesį šie muitai buvo pripažinti neteisėtais, tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais D. Trumpas ir toliau sieks įgyvendinti savo muitų politiką kitomis priemonėmis. Tai apsunkina įmonių galimybes planuoti ateitį.

Vis dėlto, nors muitų karai kelia nemažai nerimo, tai gali būti ne didžiausia rizika, su kuria rinka susidurs 2026 metais. Egzistuoja dar bent dvi svarbios priežastys, dėl kurių rinka gali patirti reikšmingą korekciją.

Dirbtinio intelekto duomenų centrų išlaidos gali būti netvarios

Nepaisant makroekonominio neapibrėžtumo, 2025 metai akcijų rinkai ir, galima sakyti, visai JAV ekonomikai buvo stebėtinai geri. Bendrasis vidaus produktas augo 2,2 proc., o „S&P 500“ indeksas pakilo maždaug 18 proc. – gerokai daugiau nei istorinis vidutinis metinis prieaugis, siekiantis apie 10 proc.

Tačiau šis augimas nebūtinai atspindėjo plačiai pasiskirsčiusį įmonių rezultatų gerėjimą. Didelę įtaką rinkos kilimui turėjo bendrovės, glaudžiai susijusios su dirbtinio intelekto bumu. Pranešama, kad vadinamasis „Nuostabusis septynetas“ per pastaruosius trejus metus lėmė maždaug pusę viso indekso augimo, o vien lustų gamintoja „Nvidia“ 2025 metais sudarė net apie 15 proc. visos „S&P 500“ grąžos.

Tokia tendencija rodo, kad akcijų rinka tapo pernelyg priklausoma nuo vieno sektoriaus rezultatų, nors ilgalaikė šio sektoriaus sėkmė dar nėra garantuota.

Nepaisant didžiulio susidomėjimo, generatyvinis dirbtinis intelektas vis dar išlieka spekuliatyvi ir iki galo nepasitvirtinusi sritis. Tai atskleidžia ir įspūdingi šios industrijos lyderių nuostoliai. Pavyzdžiui, tikimasi, kad „OpenAI“ šiemet sudegins apie 14 mlrd. JAV dolerių. Nors lustų ir duomenų centrų įrangos tiekėjai fiksuoja rekordinius pelnus, į vartotojus orientuotos dirbtinio intelekto bendrovės vis dar sunkiai paverčia didžiuosius kalbos modelius pelningais verslais.

Vienas svarbiausių rinkos vertinimo rodiklių – cikliškai pakoreguotas kainos ir pelno santykis, arba CAPE. Jis lygina vidutinę akcijų kainą su per pastaruosius 10 metų gautu, infliacijai pakoreguotu pelnu, taip sumažindamas ekonominių ciklų poveikį. Šiuo metu CAPE rodiklis siekia 40 – tokio lygio nebuvo nuo pat 2000 metų technologijų burbulo piko.

Tuo pat metu milžiniškos investicijos į duomenų centrus ilgainiui gali pradėti slėgti įmonių pelnus, nes finansinėse ataskaitose vis labiau augs nusidėvėjimo sąnaudos.

Gali būti, kad rinka netrukus taps skeptiškesnė „Nuostabiojo septyneto“ vertinimų atžvilgiu, o tai padidintų korekcijos tikimybę.

Pasaulis silpnina pasitikėjimą JAV doleriu

JAV dolerio vertė yra dažnai nepakankamai įvertinamas veiksnys, darantis įtaką akcijų rinkos rezultatams. JAV biržose prekiaujamos akcijos yra denominuotos doleriais, todėl, doleriui nuvertėjus, mažėja ir tikroji rinkos grąžos perkamoji galia. D. Trumpo politika jau dabar reikšmingai veikia šį JAV ekonomikos aspektą.

Remiantis „TD Economics“ duomenimis, 2025 metais dolerio indeksas smuko 8 proc. Realia išraiška tai gerokai sumažino „S&P 500“ indekso 17,9 proc. metinę grąžą. Kai kurių valiutų, pavyzdžiui, euro, atžvilgiu doleris silpnėjo dar labiau – pernai bendra Europos Sąjungos valiuta dolerio atžvilgiu sustiprėjo beveik 15 proc. Tikėtina, kad ši tendencija tęsis ir toliau dėl neapibrėžtumo, susijusio su JAV fiskaline ir pinigų politika.

Viena svarbiausių priežasčių – D. Trumpo daromas spaudimas Federaliniam rezervų bankui mažinti palūkanų normas. Daugelis investuotojų tokį elgesį vertina kaip kišimąsi į šios institucijos nepriklausomumą ir centrinio banko politizavimą, o tai ateityje gali lemti žalingus pinigų politikos sprendimus.

Šis spaudimas 2026 metais gali dar labiau sustiprėti, jei D. Trumpas sieks sumažinti valstybės skolinimosi kaštus tuo metu, kai JAV nacionalinis deficitas artėja prie prognozuojamų 1,9 trln. JAV dolerių.

Akcijų rinkos griūtys trumpuoju laikotarpiu gali kelti baimę, tačiau rinka visada judėjo pakilimų ir nuosmukių ciklais. Jei istorija ir toliau kartosis, po kito smukimo ilgainiui vėl seks atsigavimas.

Investuotojai gali sumažinti galimą neigiamą poveikį savo portfeliams diversifikuodami investicijas tarp skirtingų turto klasių. Tai leidžia sumažinti priklausomybę nuo vieno konkretaus ekonomikos sektoriaus. Be to, rinkos nuosmukiai dažnai tampa gera proga įsigyti kokybiškų akcijų mažesnėmis kainomis.