Vertinant, kokias investicijas verta įtraukti į savo portfelį ar iš jo pašalinti, vienas iš veiksnių, galinčių turėti įtakos sprendimui, yra tai, ar konkreti akcija, obligacija ar fondas atrodo tinkamai įvertinti.

Tačiau investicijos vertę galima apibrėžti įvairiai, o vertinimo būdai dažnai priklauso nuo nagrinėjamos investicinės priemonės rūšies. Žemiau pateikiami dažniausiai naudojami vertės nustatymo metodai.

Rinkos vertė

Rinkos vertė – tai kaina, dėl kurios tam tikru momentu susitaria vertybinio popieriaus pirkėjai ir pardavėjai. Akcijų ir biržoje prekiaujamų fondų atveju rinkos vertė yra viena iš rinkos kapitalizacijos sudedamųjų dalių. Rinkos kapitalizacija apskaičiuojama dabartinę vienos akcijos kainą padauginus iš apyvartoje esančių akcijų skaičiaus.

Obligacijų atveju rinkos vertė gali būti didesnė arba mažesnė už nominaliąją vertę, tai yra sumą, kurią obligacijos turėtojas gauna išpirkimo dieną. Tam įtakos turi palūkanų normų lygis, emitento finansinės būklės vertinimas bei pasiūlos ir paklausos santykis.

Balansinė vertė

Kalbant apie akcijas, balansinė vertė yra bendrovės apskaitinė vertė: visas turtas atėmus visus įsipareigojimus. Ji dar vadinama akcininkų nuosavybe ir parodo teorinę grynąją sumą, kuri liktų, jei bendrovė tą pačią dieną būtų likviduota, tai yra parduotas jos turtas ir padengti įsipareigojimai.

Investuotojai, siekiantys nustatyti nepakankamai įvertintas akcijas, dažnai analizuoja kainos ir balansinės vertės santykį (P/B). Jis apskaičiuojamas dabartinę vienos akcijos rinkos kainą padalijus iš vienai akcijai tenkančios balansinės vertės. Akcija gali būti laikoma nepakankamai įvertinta, jei jos rinkos kaina yra mažesnė už balansinę vertę, tai yra kai P/B rodiklis yra mažesnis nei 1.

Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad gali būti ir kitų priežasčių, dėl kurių akcija prekiaujama žemiau balansinės vertės. Pavyzdžiui, prastėjančių verslo perspektyvų vertinimas ar didelių teisminių ginčų rizika gali sumažinti akcijos kainą, nors balansinė vertė iš esmės nepasikeičia. Be to, šis rodiklis naudingiausias lyginant panašias bendroves, ypač daug turto turinčiuose sektoriuose, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto ar komunalinių paslaugų srityse.

Balansinė vertė mažiau informatyvi toms bendrovėms, kurių didelę rinkos vertės dalį sudaro vertingi prekių ženklai ar intelektinė nuosavybė, nes toks nematerialusis turtas dažnai į šį skaičiavimą neįtraukiamas.

Obligacijų atveju balansinė vertė daugiausia yra apskaitinis rodiklis, kurį dažniau naudoja institucijos, todėl individualiems investuotojams jis paprastai nėra itin aktualus.

Įmonės vertė

Įmonės vertė (EV) yra rodiklis, parodantis bendrą bendrovės vertę, neapsiribojant vien akcininkų nuosavybe. EV atspindi, kiek kainuotų įsigyti ir perimti visos bendrovės kontrolę. Šis rodiklis apskaičiuojamas sudėjus visų bendrovės akcijų rinkos vertę ir visą skolą, o tada atėmus turimus grynuosius pinigus.

EV naudojama tokiuose santykiniuose rodikliuose kaip EV/EBITDA, kurie dažnai leidžia atlikti išsamesnį vertinimą nei tradicinis kainos ir pelno santykis (P/E), apskaičiuojamas dabartinę akcijos kainą padalijus iš vienai akcijai tenkančio pelno.

Vienas pagrindinių EV privalumų yra tas, kad šis rodiklis leidžia lengviau palyginti bendroves, turinčias skirtingą skolos lygį. Įmonės vertė yra išsamesnė už paprastą rinkos vertę, nes suteikia visapusiškesnį verslo vaizdą: įvertina bendrovės skolą ir neįtraukia turimų grynųjų pinigų.

Vidinė vertė

Vidinė vertė – tai įvertinimas, kiek investicija iš tikrųjų verta, nepriklausomai nuo jos dabartinės rinkos kainos. Ji nustatoma remiantis tokiais fundamentaliais veiksniais kaip pelnas, turtas, pinigų srautai, augimo perspektyvos ir palūkanų normos. Šis rodiklis yra svarbi daugelio vertinimo modelių ir analitikų prognozių dalis.

Vidinė vertė yra subjektyvesnė nei daugelis kitų vertinimo matų, nes skirtingi investuotojai ir analitikai gali nevienodai vertinti jos sudedamąsias dalis. Nepaisant to, ji yra vienas svarbiausių vertės investavimo elementų, nes leidžia nuspręsti, ar akcija arba obligacija šiuo metu yra nepakankamai įvertinta, pervertinta ar įvertinta teisingai.

Nominalioji vertė

Nominalioji vertė – tai emitento nustatyta vertybinio popieriaus vertė. Paprastųjų akcijų atveju nominalioji vertė dažniausiai yra teisinė ir apskaitinė sąvoka, nesusijusi su faktine akcijos prekybos kaina. Obligacijų atveju nominalioji vertė yra suma, kurią obligacijos turėtojas gauna išpirkimo dieną.

Obligacijos kainos santykis su nominaliąja verte padeda nustatyti investuotojo grąžą. Jei obligacija prekiaujama su priedu, tai yra virš nominaliosios vertės, jos grąža bus mažesnė už kupono palūkanų normą. Jei obligacija prekiaujama su nuolaida, tai yra žemiau nominaliosios vertės, jos grąža bus didesnė už šią normą.

Pajamingumas

Pajamingumas parodo, kiek pajamų investicija gali sugeneruoti jos neparduodant. Iš esmės tai yra investicijos duodamų palūkanų ar išmokų atitikmuo. Daugelis obligacijų vertinamos pagal jų pajamingumą, o vienas dažniausiai naudojamų rodiklių yra pajamingumas iki išpirkimo, parodantis bendrą grąžą, jei obligacija laikoma iki jos išpirkimo dienos.

Daugumos obligacijų palūkanų mokėjimai nustatomi iš anksto ir išlieka nepakitę visą jų galiojimo laikotarpį, nors būna ir išimčių, pavyzdžiui, kintamųjų palūkanų obligacijų. Pajamingumas yra vienas pagrindinių obligacijų vertinimo komponentų.

Pajamingumas gali būti svarbus rodiklis ir kai kurioms akcijoms bei fondams. Jis apskaičiuojamas metinę dividendų normą padalijus iš dabartinės kainos. Dividendinis pajamingumas, kartu su kapitalo prieaugiu arba nuostoliu, padeda nustatyti bendrą akcijos ar fondo grąžą. Tačiau svarbu pažymėti, kad ne visos akcijos ir fondai moka dividendus.

Obligacijų, akcijų ir fondų pajamingumas kinta keičiantis jų kainai. Paprastai, kai vertybinio popieriaus kaina kyla, jo pajamingumas mažėja, o kai kaina krinta, pajamingumas didėja. Pajamingumas taip pat keičiasi, kai akcija ar fondas padidina arba sumažina dividendus.

Grynoji turto vertė

Grynoji turto vertė (NAV), taikoma investiciniams ir biržoje prekiaujamiems fondams, rodo vienai fondo daliai tenkančią fondo valdomų vertybinių popierių vertę.

Atvirųjų ir uždarųjų fondų prekyba vyksta skirtingai. Atvirieji investiciniai fondai perkami ir parduodami pagal jų grynąją turto vertę, todėl tos dienos NAV atspindi kainą, taikomą visiems tos dienos sandoriams. Uždarieji fondai prekiaujami rinkoje pagal pasiūlos ir paklausos santykį, todėl jų kaina dažniausiai būna mažesnė arba didesnė už grynąją turto vertę.

Kaip taikyti vertinimo rodiklius?

Vertinant investiciją, kelių skirtingų rodiklių analizė paprastai suteikia išsamesnį vaizdą nei vieno metodo taikymas. Taip pat labai svarbus kontekstas. Skirtinguose sektoriuose „normalūs“ vertinimo lygiai skiriasi. Pavyzdžiui, technologijų bendrovės dažnai vertinamos didesniais rodikliais nei komunalinių paslaugų įmonės.

Be to, naudinga ne tik vertinti dabartinius bendrovės rodiklius, bet ir palyginti juos su istorinėmis tos pačios bendrovės reikšmėmis bei sektoriaus vidurkiais. Taip pat reikėtų saugotis vadinamųjų vertės spąstų, kai vertybinis popierius atrodo nepakankamai įvertintas, tačiau jo kaina galėjo kristi dėl investuotojų pastebėto verslo silpnėjimo, kuris dar neatsispindi pajamų, pelno, balansinės vertės ar kituose naudojamuose rodikliuose.

Kai kurie fondai investuoja remdamiesi konkrečiais vertės rodikliais, todėl jie gali padėti įgyvendinti pasirinktą investavimo strategiją.

Vis dėlto svarbu prisiminti, kad vertinimas yra ir mokslas, ir menas. Skaičiai yra svarbūs, tačiau ne mažiau reikšmingi ir kokybiniai veiksniai, tokie kaip vadovybės kompetencija ar konkurenciniai pranašumai. Be to, vien tai, kad kiti investuotojai tam tikrą vertybinį popierių laiko patraukliai įvertintu, dar nereiškia, kad jis tinka būtent jūsų portfeliui. Siekiant geriausiai įgyvendinti savo finansinius tikslus, gali būti naudinga pasitarti su investavimo specialistu.