Tirpstantys ledynai kelia jūros lygį visame pasaulyje, bet ne prie Grenlandijos krantų

Paskelbė Austėja Vaitkutė
3 min. skaitymo

Visame pasaulyje jūros lygis kyla. Tačiau, paradoksalu, prie Grenlandijos krantų artimiausiais dešimtmečiais prognozuojamas jo mažėjimas.

Naujame tyrime Kolumbijos universiteto geofizikės Lauren Lewright vadovaujama komanda, pasitelkusi realius matavimus ir kompiuterinį modeliavimą, įvertino, kaip šį šimtmetį keisis santykinis jūros lygis aplink Grenlandiją.

„Grenlandijos pakrantėje susiklostys visai kitokia situacija“, – teigė L. Lewright.

Jūros lygio kilimą lemia padidėjęs šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis atmosferoje, kuris sulaiko šilumą, kitaip atsispindinčią atgal į kosmosą.

Didelę dalį šios šilumos sugeria vandenynas, o vanduo šildamas plečiasi. Šis procesas vadinamas termine plėtra, ir prognozuojama, kad būtent jis ateityje bus didžiausias pasaulinio jūros lygio kilimo veiksnys.

Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad Grenlandijos atveju itin svarbų vaidmenį atliks tirpstantys ledynai, dėl kurių vietinis jūros lygis, užuot kilęs, turėtų mažėti.

Diagramos, rodančios jūros lygio mažėjimą Grenlandijoje esant mažų ir didelių emisijų scenarijams iki 2100 metų.
Prognozės rodo, kad bendras santykinis jūros lygio pokytis aplink Grenlandiją bus neigiamas tiek esant mažų emisijų scenarijui, tiek esant didelių emisijų scenarijui iki 2100 metų. (L. Lewright ir bendraautoriai, „Nature Communications“, 2026 m.)

Grenlandija yra išskirtinis atvejis, nes jos sausumą šiuo metu slegia maždaug 1,6 kilometro storio ledyninis sluoksnis, dengiantis apie 80 proc. salos teritorijos.

Šiuo metu šio ledo kasmet netenkama maždaug po 200 mlrd. tonų. Mažėjant šiam svoriui, kyla ir po juo esanti žemė.

Palankiausiu scenarijumi, kai šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos būtų ribojamos, iki XXI amžiaus pabaigos dėl krintančio jūros lygio autonominė teritorija galėtų įgyti apie 0,9 metro naujai atsivėrusios sausumos.

Jeigu žmonija nesiims veiksmų mažinti emisijų, iš vandenyno gali iškilti net apie 2,5 metro papildomos Grenlandijos pakrančių teritorijos.

L. Lewright ir jos kolegos iš JAV, Jungtinės Karalystės bei Kanados šias išvadas padarė suderinę istorinius jūros lygio ir sausumos aukščio pokyčių stebėjimus su modeliu, prognozuojančiu žemės judėjimą po to, kai ji išsilaisvina iš po ištirpusių ledynų.

Svarbų vaidmenį Grenlandijos aukščio pokyčiuose atlieka ir gravitacija.

„Kai ledo skydas yra labai didelis, jis turi milžinišką masę. Dėl gravitacinės traukos jūros paviršius traukiamas link ledo skydo“, – aiškino L. Lewright.

„Ledo skydui netenkant masės, jo gravitacinė trauka jūros paviršiui silpnėja. Dėl to jūros lygis krinta“, – sakė L. Lewright.

Sumažėjęs jūros lygis turės įtakos Grenlandijos ekonomikai, pakrančių infrastruktūrai ir maisto saugumui, nes didžioji dalis salos gyventojų gyvena būtent prie krantų.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Communications“.

Dalintis šiuo straipsniu
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *