Visai neseniai paskelbti naujausio Eurobarometro tyrimo rezultatai atskleidė aiškią tendenciją – europiečiai jaučia augantį nesaugumą. Net 68 proc. ES gyventojų mano, kad jų šalies saugumas yra pavojuje. Lietuvoje šis skaičius dar didesnis – 74 proc.

Vis dėlto kartu matome ir pasitikėjimą europiniu atsaku: 72 proc. lietuvių pasitiki ES gebėjimu stiprinti gynybą, kai ES vidurkis siekia 52 proc.

Šie rezultatai gynybos kontekste nestebina. Tačiau tame pačiame tyrime apžvelgta ir kita, iš pirmo žvilgsnio mažiau aktuali, tačiau strategiškai itin svarbi sritis – kosmoso politika ir visuomenės santykis su kosmoso technologijomis.

Ir būtent čia atsiskleidžia paradoksas: kosmosas jau yra esminė Europos gynybos ir ekonomikos infrastruktūros dalis, tačiau kasdienės priklausomybės masto visuomenė dar iki galo neįvertina.

Ekonominę svarbą pripažįstame, asmeninio ryšio – ne

ES mastu 45 proc. gyventojų mano, kad kosmoso programos, tokios kaip „Galileo“, „Copernicus“ ar šiuo metu vystoma saugaus ryšio sistema IRIS², turi svarbią įtaką Europos ekonomikai. Lietuvoje taip mano 41 proc. respondentų.

Tačiau kalbant apie poveikį kasdieniam gyvenimui, vertinimas jau visai kitoks. ES mastu tik 32 proc. gyventojų mano, kad šios programos turi tiesioginę įtaką jų kasdienybei, Lietuvoje – vos 26 proc. Tuo tarpu 26 proc. europiečių ir net 30 proc. lietuvių teigia, kad šios programos jų gyvenimui įtakos neturi arba apskritai apie jas nėra girdėję.

Ir būtent čia slypi esminė problema. Kosmoso technologijos tapo „savaime suprantamos“. Jos veikia tyliai, nematomai ir efektyviai – todėl jų svarbą suvokiame tik tada, kai kas nors sutrinka.

Savaitė be palydovų – milijardiniai nuostoliai

2025 m. „London Economics“ hipotetinis scenarijus parodė, kas nutiktų, jei Europoje ir Kanadoje septynioms dienoms sutriktų komunikaciniai palydovai. Skaičiai iškalbingi: per savaitę ekonominiai nuostoliai siektų daugiau nei 10 mlrd. eurų, o blogiausiu atveju galėtų išaugti iki 20 mlrd. eurų.

Didžiausias smūgis tektų laivybos sektoriui – iki 19 mlrd. eurų nuostolių. Be palydovinio ryšio sutriktų laivų navigacija atviroje jūroje, neveiktų saugos sistemos, būtų stabdomos operacijos.

Aviacijos sektoriuje nuostoliai viršytų 500 mln. eurų: per savaitę galėtų būti atšaukta ar reikšmingai vėluoti apie 4 000 transatlantinių skrydžių, prarasta daugiau nei 2,4 mln. keleivių valandų.

Vartotojų sektoriuje nuostoliai siektų iki 354 mln. eurų – apie 935 tūkst. namų ūkių atokiose vietovėse liktų be interneto ryšio, o tai paveiktų švietimo ir skaitmeninių paslaugų prieinamumą.

Energetikos sektoriuje nuostoliai galėtų siekti iki 90 mln. eurų, daugiausia dėl naftos ir dujų platformų operacijų stabdymo atviroje jūroje.

Ir tai – tik tiesiogiai apskaičiuojamas ekonominis poveikis. Gamybos stabdymas, tiekimo vėlavimai, prekybos trikdžiai sukeltų dar didesnius netiesioginius nuostolius.

Laikas iš kosmoso – skaitmeninės ekonomikos pamatas

Svarbu pažymėti, kad šiame scenarijuje nebuvo vertinamas navigacijos sistemų – GPS ar „Galileo“ – veiklos sutrikimas.

Dažnai galvojame, kad navigacija yra pagrindinė ar net vienintelė GPS palydovų technologinė nauda. Tačiau kur kas svarbesnė yra laiko sinchronizacija. GNSS palydovų signalai naudojami itin tiksliam laiko nustatymui finansų rinkose, bankų sistemose ir elektros perdavimo tinkluose.

Kiekvienas mokėjimas ar biržos sandoris turi turėti tikslią laiko žymą – sekundės dalies tikslumu. Jei šis tikslumas sutrinka, finansų sistemos pradeda riboti ar stabdyti operacijas dėl saugumo reikalavimų.

Elektros perdavimo tinklai taip pat veikia kaip milisekundžių tikslumu suderinta sistema. Jei skirtingos tinklo dalys nebėra sinchronizuotos, padidėja disbalanso, klaidų ar automatinių atjungimų rizika. Trumpalaikiai trikdžiai būtų valdomi, tačiau ilgesnis sinchronizacijos praradimas galėtų sukelti rimtesnes pasekmes.

Tai reiškia, kad mūsų finansinė, energetinė ir skaitmeninė infrastruktūra remiasi kosmosu daug labiau, nei rodo tyrimo rezultatai.

Nuo geopolitikos prie kasdienybės

Augantis visuomenės nerimas dėl saugumo rodo, kad geopolitines grėsmes suvokiame aiškiai ir svarbu, kad kosmoso vaidmuo gynybos ir saugumo srityje auga

ES ir nacionalinės institucijos siekia stiprinti kosmoso politikos įgyvendinimą, investuoti į technologijų plėtrą, inovacijas ir nepriklausomybės mažinimą nuo JAV. Vis dėlto akivaizdu, kad supratimo apie realią kosmoso technologijų pridėtinę vertę dar trūksta, todėl komunikacijoje teks daugiau kalbėti ne tik apie strateginę autonomiją ar geopolitiką, bet ir apie labai paprastus ir kasdienius dalykus – banko pavedimą, elektros tiekimą, interneto ryšį ar skrydžio saugumą.

Kosmosas šiandien nėra tolima ar simbolinė sritis. Tai – kasdien veikianti, tačiau įprastai nematoma infrastruktūra.