Europa atsidūrė tarp lyderių: biometanas jau dabar keičia energetikos rinką

Tarptautinė dujų sąjunga (angl. IGU) paskelbė santrauką apie biodujų ir biometano padėtį pasaulyje. Organizacijos teigimu, šie energijos šaltiniai jau seniai nebėra nišiniai, jie vis dažniau aptariami kaip strateginės infrastruktūros dalis.

Biodujos ir biometanas, pasak IGU, stiprina energetinį saugumą, mažina emisijas, prisideda prie atliekų tvarkymo sprendimų ir leidžia turėti vietoje pagaminamą, pagal poreikį panaudojamą energijos šaltinį.

Vertinant pasaulinę situaciją, Europa išsiskiria kaip brandžiausia rinka. Čia politinės priemonės vis labiau orientuojamos į biodujų valymą ir pavertimą biometanu, įleidimą į dujų tinklus bei integraciją į bendrą energetikos sistemą.

Tuo metu Amerikose fiksuojami dideli gamybos mastai, tačiau rinkos plėtra nevienoda. Azija turi reikšmingą žaliavų potencialą, tačiau vis dar formuoja reguliacinę ir komercinę bazę, reikalingą spartesniam biometano augimui dideliu mastu.

IGU duomenimis, 2025 m. didžiausios biodujų gamintojos Europoje buvo Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. Jos atitinkamai pagamino 94,3 TWh, 32,3 TWh ir 23,5 TWh biodujų, o biometano – 12,8 TWh, 7,9 TWh ir 13,5 TWh.

Vis dėlto Danija išsiskiria biodujų dalimi bendrame dujų vartojime: ji siekia 58 proc. Šalis taip pat turi didžiausią biometano dalį dujų vartojime – apie 40 proc. Danijoje pagaminama 9,3 TWh biodujų ir 7,4 TWh biometano.

IGU taip pat pažymi, kad Europos Sąjunga biometaną laiko strateginiu svertu energetiniam saugumui ir dekarbonizacijai. Pagal „REPowerEU“ tikslus siekiama iki 2030 m. pasiekti 35 mlrd. kub. metrų per metus, pabrėžiant esamos gamtinių dujų infrastruktūros panaudojimą.