Europos Sąjungoje 2026 metų pradžioje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ūgtelėjo, nors ekonomika beveik nejudėjo. Pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais, sezoniniu požiūriu pakoreguotos emisijos padidėjo 0,3 proc. ir pasiekė 837 mln. tonų CO2 ekvivalento.
Tuo pačiu laikotarpiu ES bendrasis vidaus produktas (BVP) iš esmės nepasikeitė. „Eurostat“ duomenys rodo, kad trumpuoju laikotarpiu ekonomikos ir išmetamų teršalų dinamika gali išsiskirti, o didelę įtaką bendram rezultatui turi energetikos sektorius.
Per metus situacija gerėjo
Ilgesnio laikotarpio duomenys ES atrodo palankiau. Palyginti su 2025 metų pirmuoju ketvirčiu, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažėjo 1,2 proc.
Tuo pat metu ES ekonomika augo – BVP buvo 0,8 proc. didesnis nei prieš metus. Tai reiškia, kad per metus Bendrijai pavyko sumažinti emisijas kartu išlaikant ekonomikos augimą.
Vis dėlto pirmojo ketvirčio rezultatai rodo, kad emisijų mažėjimas nėra tolygus. Trumpalaikiams pokyčiams įtakos gali turėti oro sąlygos, energijos poreikis, elektros gamybai naudojamo kuro struktūra ir pramonės aktyvumas.
Energetikos sektoriaus emisijos šoktelėjo 4,8 proc.
Ryškiausias pokytis užfiksuotas elektros, dujų, garo ir oro kondicionavimo tiekimo sektoriuje. Jo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis per ketvirtį išaugo 4,8 proc.
Kitose srityse situacija buvo priešinga. Namų ūkių emisijos sumažėjo 1,3 proc., o apdirbamosios gamybos ir transporto sektoriuose jos traukėsi po 0,6 proc.
Todėl bendrą ES emisijų augimą pirmąjį metų ketvirtį reikšmingai veikė būtent energetika. Jos rezultatams įtakos gali turėti tiek elektros ir šilumos poreikis, tiek tai, kokie energijos šaltiniai konkrečiu laikotarpiu naudojami gamybai.
Didžiausias augimas – Estijoje
Emisijos, palyginti su paskutiniu 2025 metų ketvirčiu, didėjo net 20 ES valstybių. Ryškiausias šuolis užfiksuotas Estijoje, kur jų kiekis padidėjo 9,7 proc.
Suomijoje emisijos augo 6,4 proc., o Bulgarijoje – 4,6 proc. „Eurostat“ šiuos pokyčius siejo su išaugusia statybų ir komunalinių paslaugų veikla.
Septyniose Bendrijos valstybėse emisijos, priešingai, mažėjo. Didžiausias kritimas užfiksuotas Slovėnijoje – 5 proc., Liuksemburge jos sumažėjo 3,8 proc., o Rumunijoje – 2,7 proc.
Kai kurioms šalims pavyko augti ir mažinti taršą
Svarbu ir tai, kad mažesnės emisijos ne visais atvejais reiškė ekonomikos susitraukimą. Iš septynių valstybių, kuriose tarša sumažėjo, keturiose BVP tuo pat metu augo arba išliko nepakitęs.
Tai rodo, kad bent daliai ES šalių pavyksta mažinti ekonominės veiklos priklausomybę nuo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Tam įtakos gali turėti efektyvesnis energijos vartojimas, atsinaujinančių išteklių plėtra ir ekonomikos struktūros pokyčiai.
Vis dėlto 2026 metų pradžios rezultatai atskleidžia ir kitą tendenciją – net ilgainiui mažėjant emisijoms, atskirais ketvirčiais jos gali vėl šoktelėti. Ypač didelę reikšmę tam turi energetikos sektorius ir sezoniniai elektros bei šilumos vartojimo pokyčiai.
