Geoterminė energija Europos Sąjungoje kol kas užima itin nedidelę energetikos rinkos dalį. Ji sudaro vos apie 0,2 proc. elektros gamybos ir maždaug 0,7 proc. šilumos tiekimo, nors technologinis šio energijos šaltinio potencialas yra gerokai didesnis.
Europos Komisijos užsakymu atlikta analizė rodo, kad spartesnė geotermijos plėtra iki 2030 metų galėtų reikšmingai prisidėti prie šildymo ir vėsinimo poreikių bei elektros gamybos. Tačiau projektų plėtrą dažnai stabdo ne technologinės galimybės ar geoterminių išteklių trūkumas, o sudėtingas reguliavimas, ilgos leidimų procedūros ir investuotojams tenkanti rizika.
Projektai gali įstrigti dar neprasidėjus gręžimui
Viena didžiausių problemų – skirtingose ES valstybėse taikomi nevienodi reikalavimai. Leidimų išdavimas gali užtrukti, o projektų vystytojams tenka derinti veiklą su keliomis institucijomis ir vykdyti skirtingas procedūras.
Papildomų sunkumų kelia ribota prieiga prie duomenų apie požeminius išteklius. Investuotojams taip pat ne visada pavyksta iš anksto užsitikrinti būsimus šilumos pirkėjus, ypač regionuose, kuriuose centralizuoto šildymo tinklai nėra pakankamai išplėtoti.
Tai didina finansinę riziką, nes nemažai lėšų žvalgybai reikia skirti dar neturint aiškumo, ar projektas gaus visus leidimus, galės prisijungti prie reikalingos infrastruktūros ir turės kam parduoti pagamintą šilumą. Dėl to kai kurie projektai nepasiekia net gręžimo etapo.
Vengrija neleidžia teritorijų rezervuoti neribotam laikui
Analizėje išskiriamos ir šalys, jau taikančios priemones geotermijos projektams paspartinti. Vienas tokių pavyzdžių – Vengrija, kur žvalgybos leidimų galiojimas ribojamas iki ketverių metų.
Institucijos stebi, ar projektų vystytojai realiai vykdo numatytus darbus. Jei pažangos nėra, licencija gali būti atšaukta, todėl perspektyvios teritorijos negali būti ilgą laiką rezervuojamos vien spekuliaciniais tikslais.
Danijoje pasirinktas etapinis modelis. Žvalgybos projektas skaidomas į atskiras fazes, kurioms nustatomi konkretūs reikalavimai, o jų neįvykdžius leidimas gali būti panaikintas.
Mažesniems projektams – paprastesnės procedūros
Kita kryptis – mažinti administracinę naštą sekliosios geotermijos projektams. Tokios sistemos, kaip gruntiniai šilumos siurbliai, paprastai kelia mažesnę riziką nei giluminiai gręžiniai, todėl joms nebūtinai reikalingos tokios pačios sudėtingos procedūros.
Prancūzijoje daliai tokių įrenginių taikoma supaprastinta skaitmeninė deklaravimo tvarka. Kai kuriose kitose valstybėse seklių uždarų sistemų projektų derinimas perduodamas savivaldybėms, kurios gali įvertinti konkrečios vietovės sąlygas.
Giliųjų projektų atveju svarbia problema išlieka institucijų funkcijų dubliavimas. Vengrija dar 2023 metais giliųjų geotermijos projektų priežiūrą konsolidavo pagal kasybos teisinį režimą, taip siekdama išvengti situacijų, kai skirtingo gylio projektams taikomi skirtingi įstatymai ir atsakingos institucijos.
Leidimų išdavimą bandoma spartinti
Procedūrų trukmę galima mažinti ir vienu metu atliekant kelis vertinimus. Prancūzijoje dalį paraiškų leidžiama teikti lygiagrečiai, mažinamas pasikartojančių dokumentų skaičius, o vietoje kelių atskirų konsultacijų gali būti rengiamas vienas viešas nagrinėjimas.
Tokie pakeitimai svarbūs dėl geotermijos projektų specifikos. Kuo ilgiau trunka administracinės procedūros, tuo ilgiau investuotojų kapitalas lieka įšaldytas dar nežinant, ar projektą apskritai bus galima įgyvendinti.
Todėl aiškūs terminai ir vienodos procedūros gali turėti tiesioginės įtakos tam, ar projektas bus finansiškai patrauklus.
Investuotojams reikia žinoti, kas slypi po žeme
Dar viena svarbi sąlyga – geologinių duomenų prieinamumas. Kuo daugiau informacijos apie požemį investuotojas turi prieš pradėdamas gręžti, tuo tiksliau gali įvertinti projekto kainą ir riziką.
Danijoje surinkti požeminiai duomenys privalomai perduodami atsakingai geologinei institucijai, o praėjus nustatytam laikui tampa vieši. Nyderlanduose naudojamos atvirų duomenų platformos, kurios kartu padeda nuolat tikslinti nacionalinius požemio modelius.
Kai kur naudojami ir vadinamieji duomenų kambariai. Juose potencialūs investuotojai gali susipažinti su išsamia žvalgybos informacija dar prieš prisiimdami didelius finansinius įsipareigojimus.
Geoterminė šiluma gali būti patrauklesnė ir vartotojams
Vien leidimų supaprastinimo geotermijos proveržiui gali nepakakti. Projektui taip pat būtina stabili pagamintos šilumos paklausa, todėl svarbūs centralizuoto šildymo tinklai ir dideli pramonės vartotojai.
Prancūzijoje taikomas sumažintas pridėtinės vertės mokesčio tarifas šilumai iš tinklų, jeigu bent pusė energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių arba šilumos atgavimo. Tokiu būdu mažiau tarši energija tampa patrauklesnė ir galutiniams vartotojams.
Stabilumo projektams gali suteikti ir vienas didelis pramoninis klientas, nuolat perkantis geoterminę šilumą. Kitas modelis – šiltnamių klasteriai, kuriuose kelios įmonės dalijasi infrastruktūra ir finansine rizika.
Iš geoterminių sūrymų – ir litis
Kai kuriuose Europos regionuose ieškoma galimybių iš vieno projekto gauti dvigubą ekonominę naudą. Kartu su geotermine energija iš požeminių sūrymų gali būti išgaunamas litis, kurio reikia baterijų gamybai.
Toks modelis projektui gali suteikti papildomą pajamų šaltinį. Tačiau tam reikalingas suderintas reguliavimas, kad geoterminės energijos gamyba ir naudingųjų iškasenų gavyba nebūtų vertinamos kaip du visiškai atskiri, tarpusavyje nesusiję projektai.
Europos geotermijos potencialą todėl lemia ne vien tai, kiek šilumos slypi po žeme. Analizė rodo, kad nemažai priklausys nuo valstybių gebėjimo sutrumpinti leidimų procedūras, atverti geologinius duomenis, sumažinti investuotojų riziką ir užtikrinti stabilią pagamintos energijos paklausą.
