Naftos rinkas pastarosiomis dienomis veikia atsargus optimizmas dėl galimo proveržio Hormuzo sąsiauryje, viename svarbiausių pasaulio naftos transporto kelių. Iranas ir Omanas paskelbė apie pažangą derantis dėl laikino jūrų koridoriaus ir minų išvalymo, o tai iškart atsispindėjo kainose.
Brent rūšies nafta pinga trečią dieną iš eilės, nes rinkos dalyviai vertina didesnę tikimybę, kad tanklaivių judėjimas per siaurą sąsiaurį bus atnaujintas saugiau ir sklandžiau. Per Hormuzo sąsiaurį plaukia apie penktadalis pasaulio naftos eksporto, todėl bet koks sutrikimas akimirksniu jaučiamas ir žaliavų, ir finansų rinkose.
Vis dėlto, kaip pabrėžia analitikai, iranietiškas spaudimas regione niekur nedingo. Per artimiausias 30–60 dienų numatytos derybos dėl nuolatinio valdymo modelio sąsiauryje ir čia vėl grįžta klausimas, kiek įtakos Iranas galės išlaikyti prie šio strateginio vandens kelio.
Geopolitika ir energijos kainos
Vakarų žiniasklaida skelbia, kad Jungtinės Valstijos palaipsniui grąžina diplomatinį personalą į kai kurias Artimųjų Rytų ambasadas. Tai rinkose interpretuojama kaip ženklas, jog bent trumpuoju laikotarpiu Vašingtonas nesiekia naujos karinės eskalacijos.
Tuo pat metu Baltuosiuose rūmuose svarstomos griežtesnės ekonominės priemonės Iranui. Jei jos būtų įgyvendintos, realus poveikis užtruktų mėnesius ar net metus, tačiau Teherano atsakomieji veiksmai galėtų būti greiti – nuo spaudimo kaimynėms iki bandymų trikdyti energijos srautus regione.
Makroekonominiame fone išlieka paradoksas: nepaisant svyruojančių energijos kainų, pasaulio ūkis kol kas išlieka stebėtinai atsparus. Net Vokietija, pastaruoju metu vadinta „silpnuoju Europos grandimi“, paskelbė geresnį, nei tikėtasi, bendrojo vidaus produkto augimą.
Skolos našta JAV ir lėtėjanti Kinija
Didžiausioje pasaulio ekonomikoje dėmesio centre – itin išaugusi valstybės skola ir palūkanų normos. Jungtinės Valstijos, turėdamos beveik visišką užimtumą, vis dar vykdo apie 6 proc. bendrojo vidaus produkto siekiantį biudžeto deficitą, o skolos ir BVP santykis viršija 100 proc.
Brangesnis skolinimasis reiškia, kad vis didesnė biudžeto dalis skiriama palūkanų mokėjimams. Kai kurie ekonomistai skaičiuoja, kad palūkanos jau gali sudaryti apie penktadalį valstybės mokesčių pajamų, o tai ilgainiui ribos JAV galimybes remti ekonomiką fiskalinėmis priemonėmis.
Kinijoje situacija kitokia, bet taip pat nelengva. Nors oficialus bendrasis vidaus produktas auga, vidaus paklausa aiškiai silpnėja, o būsto rinka tebėra sąstingyje. Eksportas, ypač aukštųjų technologijų prekių, išlieka stiprus, tačiau gyventojai linkę daugiau taupyti, o ne vartoti.
Pekinas atsargiai didina skatinamąsias priemones, labiau taikydamasis į mažas pajamas gaunančius namų ūkius ir paslaugų sektorių. Skirtingai nei per pandemiją Vakarų šalyse, Kinija vengia masinio pinigų dalijimo ir renkasi tikslingesnį, nors ir kuklesnį, paramos modelį.
Azijos rinkos ir DI bumas
Azijoje investuotojai taip pat žvelgia į naują rizikos sluoksnį, susijusį su dirbtinio intelekto infrastruktūra. „Nvidia“ rezultatai ir kylančios konkurentų, tokių kaip „OpenAI“, savos lustų gamybos ambicijos gali iš naujo perbraižyti technologijų sektoriaus žemėlapį.
Indijos ir Tailando vertybinių popierių biržos, pasinaudodamos DI bangos generuojamais užsienio kapitalo srautais, bando pritraukti daugiau sąrašinių technologijų įmonių ir plėsti biržoje prekiaujamų fondų pasiūlą. Tačiau geopolitinė įtampa ir aukštesnės pasaulinės palūkanos išlieka faktoriais, kurie gali greitai atšaldyti dabartinį optimizmą.
