Vengrija pastaraisiais metais tyliai iškilo į Europos saulės energetikos lyderių gretas, nors šalis pasižymi ne pačiu geriausiu saulės intensyvumu ir skeptišku požiūriu į klimato politiką. Saulės elektrinių bumas čia tapo ekonominiu, o ne ideologiniu projektu – tai pigios vietinės elektros ir energetinės nepriklausomybės paieškų rezultatas.
Iki pastarojo meto Vengrijos politiką formavo Viktoro Orbano vadovaujama dešinioji Vyriausybė, ne kartą kritikavusi Europos Sąjungos klimato tikslus. Vis dėlto šalį spaudė ES reikalavimai pasiekti 20 proc. atsinaujinančių energijos išteklių dalį iki 2020 metų ir 42 proc. iki 2030 metų.
Fiksuotos kainos ir investuotojų auksinis amžius
2008 metais Vengrija įdiegė fiksuotos kainos subsidijų schemą: valstybė garantavo iš anksto nustatytą tarifą už saulės elektrinių pagamintą energiją. Tai pašalino kainų riziką ir atvėrė kelią didelėms investicijoms.
Saulės moduliams sparčiai pingant, bet tarifui išliekant tokiam pačiam, investuotojų pelningumas šoktelėjo. Dalis projektų buvo sąmoningai atidėliojami, nes kiekvienais metais įrangos kaina mažėjo, o valstybės garantuojamos pajamos nesikeitė.
2017 metais Vyriausybė perėjo prie rinkos kainomis paremtos schemos su papildomu priedu. Tai sumažino pajamas maždaug 45 proc., todėl plėtotojai masiškai skubėjo gauti leidimus dar pagal senąją sistemos versiją. Per ketverius metus saulės energijos dalis šalies elektros balanse šoktelėjo nuo 1 proc. iki 10 proc.
Vėjas sustabdytas, tinklas – ant ribos
Tuo pat metu vėjo energetika buvo beveik sustabdyta. Griežta taisyklė, kad vėjo jėgainės privalo būti ne arčiau kaip 12 kilometrų nuo gyvenviečių, realiai užblokavo naujus projektus ir paliko saulę vieninteliu sparčiai augančiu atsinaujinančiu šaltiniu.
Greitas saulės parkų augimas atskleidė elektros tinklo ribotumą. Vidurdienį, kai gamyba didžiausia, tinklas nebesugebėdavo priimti visos energijos, o biržos kainos krisdavo net iki nulio. Dėl to nuo pastarųjų trejų metų naujiems dideliems parkams iš esmės nebeteikiamos prisijungimo prie tinklo galimybės.
Kai kurie plėtotojai ėmėsi nestandartinių sprendimų. Pavyzdžiui, vieno iš didžiausių 450 megavatų saulės parkų vystytojai patys finansuoja ir stato prisijungimo infrastruktūrą ir ją vėliau neatlygintinai perduos šalies perdavimo sistemos operatoriui, kad tik paspartintų projektą.
Baterijos – naujas saulės bumo etapas
Siekdami išvengti vidurdienio pikų, inžinieriai dalį naujų parkų projektuoja su rytų–vakarų kryptimi išdėstytais moduliais. Taip gamyba labiau išsitempia per visą dieną, be to, žemė naudojama efektyviau, nes eiles galima glaudžiau išdėstyti.
Kritinė grandis tampa energijos kaupimas. Ilgus metus Vengrijoje baterijų galia buvo beveik simbolinė, tačiau dabar planuojama, kad artimiausiu metu įdiegtas kaupimo pajėgumas sieks 1,5–2 gigavatus. Dideliuose parkuose numatyta šimtai baterijų konteinerių, galinčių sugerti perteklinę dienos energiją ir parduoti ją vakarą, kai kaina didžiausia.
Vengrijos pavyzdys rodo, kad šalys gali itin greitai plėtoti švarią energetiką net ir neturėdamos ambicingos klimato darbotvarkės. Ekonominė logika – pigesnė vietinė elektra ir importo mažinimas – gali tapti ne mažiau galingu varikliu nei aplinkosaugos tikslai. Tačiau be investicijų į tinklą ir kaupimą saulės bumas rizikuoja įstrigti pusiaukelėje.
