Elektromobilių skaičiui Lietuvoje nuosekliai augant, vis aktualesnis tampa klausimas, kaip patogiai ir saugiai juos krauti daugiabučių namų gyventojams.
Vien individualūs sprendimai čia retai veikia, nes tenka dalintis bendra elektros infrastruktūra ir automobilių stovėjimo aikštelėmis.
Daugiabučių bendrijoms ir administratoriams tai nauja tema: reikia suderinti techninius, teisinius ir finansinius aspektus, o kartu nepalikti nuošalyje tų gyventojų, kurie elektromobilių dar neturi.
Toliau aptariame, nuo ko pradėti, kokių klaidų vengti ir kaip tokie projektai ilgainiui atsiliepia sąskaitoms.
Ko reikia, kad kieme atsirastų įkrovimo vietos?
Pirmasis žingsnis yra įsivertinti esamą pastato elektros įvadą ir vidaus tinklą.
Daugelio senesnių daugiabučių infrastruktūra projektuota laikais, kai niekas negalvojo apie keliolikos ar keliasdešimties papildomų kilovatų apkrovas požeminiame garaže ar kiemo aikštelėje.
Paprastai atlikti reikia galios rezervavimo ir techninių sąlygų iš tinklo operatoriaus, o po to inžinieriai įvertina, ar pakanka esamos galios ir kabelių skerspjūvio.
Jei nepakanka, svarstomas įvado rekonstravimas arba išmanusis galios valdymas, kuris riboja vienu metu kraunamų automobilių galią.
Teisiniai aspektai
Daugiabučiuose nuosavybė yra bendra, todėl kartais pakanka kelių aktyvių gyventojų, kad projektas pajudėtų iš vietos, bet taip pat pakanka ir kelių skeptikų, kad jis įstrigtų.
Sprendimai dėl bendro naudojimo inžinerinių tinklų paprastai priimami visuotiniame susirinkime, laikantis nustatytos balsų daugumos.
Jeigu įkrovimo infrastruktūra diegiama bendrai, vėliau svarbu aiškiai apibrėžti, kas yra kasos mokėtojas ir paslaugos tiekėjas: ar bendrija pati taps mažmeniniu elektros tiekėju bendruomenei, ar bus pasitelktas išorinis operatorius, ar kiekvienas elektromobilio savininkas turės individualią sutartį su pasirinktu tiekėju.
Bendras ar individualus sprendimas
Individualūs sprendimai, kai gyventojas savo lėšomis atsiveda kabelį tiesiai į jam priklausančią vietą, techniškai įmanomi, bet dažnai sudėtingi.
Po kelių tokių iniciatyvų kieme atsiranda kabelių raizgalynė, o bendra apkrova tampa sunkiai kontroliuojama.
Bendras sprendimas reiškia, kad įrengiamas taip vadinamas įkrovimo „stuburas“: nuo elektros skydinės iki stovėjimo vietų nutiesiami kabeliai, sumontuojamos automatinės apsaugos ir ryšio įranga, o konkrečios įkrovimo stotelės jungiamos prie bendros sistemos, kai gyventojams jų prireikia.
Vienas sudėtingiausių klausimų yra sąnaudų paskirstymas, nes ne visi gyventojai elektromobilius turi dabar ir neaišku, kada turės. Dažniausiai pasirenkami keli pagrindiniai modeliai, kuriuos galima derinti tarpusavyje.
- Pradinė infrastruktūra (įvado, kabelių, skydinių pertvarkymas) apmokama iš bendrijos arba namo sukauptų lėšų, o įkrovimo stotelės kaina tenka tik elektromobilio savininkams.
- Taikomas prisijungimo mokestis naujai prisijungiančiam gyventojui, kuris padengia dalį jau padarytų investicijų.
- Elektros energija apmokestinama pagal realų suvartojimą, naudojant atskirą apskaitą ar išmanią įkrovimo sistemą.
Svarbu nuspręsti šiuos principus dar prieš pradedant rangos darbus, kad vėliau nekiltų ginčų, ar infrastruktūra mokama „iš visų kišenės“, ar tik iš elektromobilių savininkų.
Išmanusis galios valdymas
Ne visuomet būtina iškart didinti daugiabučio įvado galios. Modernios įkrovimo sistemos leidžia dinamiškai paskirstyti prieinamą galią tarp visų stotelių, atsižvelgiant į esamą namo apkrovą ir sutartinę galią su tinklo operatoriumi.
Pavyzdžiui, jei vakarais dauguma gyventojų naudoja buitinę techniką, elektromobilių įkrovimas automatiškai sulėtinamas ir grįžta į didesnį greitį naktį, kai bendra apkrova sumažėja. Toks valdymas leidžia išvengti brangių investicijų į kabelius ir transformatorines bent keliems metams.
Tvarkingai suplanuota ir iš anksto įrengta infrastruktūra ne tik palengvina elektromobilių naudojimą, bet ir gali didinti nekilnojamojo turto patrauklumą.
Pirkėjai vis dažniau klausia, ar namo kieme yra įkrovimo galimybė, ir tai tampa panašiu kriterijumi kaip vieta automobiliui ar dviračių saugykla.
Kita vertus, atsiranda ir naujų pareigų: reikia prižiūrėti įrangą, stebėti saugą, atnaujinti programinę įrangą, rūpintis žalioji korta elektros rinkoje ir pan. Todėl dažnai pasirenkama paslaugą pirkti iš profesionalių operatorių, kurie už abonentinį mokestį prisiima techninę atsakomybę.
Valstybės ir savivaldybių parama
Lietuvoje veikia ir periodiškai atnaujinamos įvairios paskatos elektromobilių infrastruktūrai, ypač kai kalbama ne apie pavienius sprendimus, o apie sisteminius pokyčius.
Dažniausiai tai yra dalinis kompensavimas už projektavimą ir rangos darbus arba papildomos lengvatos diegiant bendrus apskaitos sprendimus.
Savivaldybės savo ruožtu dalį viešųjų miestų aikštelių pritaiko elektromobilių įkrovimui, tačiau tai nereiškia, kad daugiabučiuose galima apsieiti be nuosavos infrastruktūros. Nuosava sistema išlieka patogesnė ir saugesnė, ypač tiems, kurie automobilį krauna naktį.
Pradėti verta nuo apklausos: suskaičiuoti, kiek gyventojų jau turi arba planuoja įsigyti elektromobilį artimiausiais metais. Tai padeda nusistatyti realius poreikius ir išvengti tiek per mažų, tiek per didelių investicijų.
Vėliau logiška seka būtų tokia: techninių sąlygų užsakymas, paprastas galimybių studijos ar projekto parengimas, finansavimo modelio suderinimas bendrame susirinkime ir tik tuomet konkursas rangovui ar paslaugų teikėjui. Tokia tvarka leidžia aiškiai atsakyti į klausimą, kiek projektas kainuos ir kaip tai atsilieps mėnesinėms įmokoms.
Elektromobilių įkrovimas daugiabučiuose nėra vien kelių gyventojų privatus reikalas, nes tai tiesiogiai susiję su bendromis komunikacijomis ir bendra atsakomybe.
Todėl svarbiausi tampa skaidrumas, iš anksto sutarti žaidimo taisyklių principai ir dinamiškas požiūris, leidžiantis infrastruktūrą plėsti dalimis.
Net jei šiandien name nėra nė vieno elektromobilio, planuojant didesnius elektros ūkio remontus verta numatyti galimybę ateityje prijungti įkrovimo stoteles. Taip išvengiama pakartotinių kasinėjimų, kabelių tiesimo ir papildomų išlaidų, o namas tampa geriau pasirengęs neišvengiamam transporto pokyčiui.
