Rumunijoje ruošiamasi įgyvendinti vieną didelį saulės energetikos ir energijos kaupimo projektą. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD) jam skirs iki 120 mln. eurų finansavimą. Bendra projekto skolos finansavimo suma gali siekti 229 mln. eurų.
Brašovo regione planuojama pastatyti 342 MW galios saulės elektrinę. Greta jos bus įrengta 150 MW galios ir 300 MWh talpos baterijų energijos kaupimo sistema. „Părău 2“ projektą vysto atsinaujinančios energetikos bendrovė „Econergy“.
Finansavimas sieks šimtus milijonų eurų
EBRD finansavimo paketą sudaro dvi pagrindinės dalys. A paskolos suma gali siekti iki 57 mln. eurų. Dar iki 63 mln. eurų numatyta pagal B paskolos struktūrą, prie kurios prisideda komerciniai bankai.
B paskolos struktūroje taip pat numatyta 3,6 mln. eurų skolos aptarnavimo rezervo priemonė. Ji skirta projekto mokėjimų stabilumui sustiprinti. Tai ypač svarbu dideliems energetikos projektams, kurių pajamos gali svyruoti.
Bendra „Părău 2“ skolos finansavimo suma gali pasiekti 229 mln. eurų. Prie projekto finansavimo taip pat prisideda Juodosios jūros prekybos ir plėtros bankas, OTP bankas bei „Exim Banca Românească“. Taip finansavimo rizika paskirstoma tarp kelių kreditorių.
Papildomai numatyta iki 25 mln. eurų PVM finansavimo priemonė. Dar iki 9,5 mln. eurų gali siekti akredityvų priemonė. Jos turėtų padėti sklandžiau valdyti statybų metu atsirandančius finansinius ir atsiskaitymų srautus.
Dalį rizikos prisiima Europos Sąjunga
Projektui svarbi ir Europos Sąjungos parama. Pagal „InvestEU“ programą EBRD A ir B paskoloms suteikiama pirmojo nuostolio garantija. Ji gali padengti iki 115 mln. eurų.
Tokia garantija sumažina dalį kreditoriams tenkančios rizikos. Tai aktualu, nes ne visa būsimos elektrinės pagaminta energija bus parduodama už iš anksto nustatytą kainą. Dalies elektros pardavimo pajamos priklausys nuo situacijos rinkoje.
Projektas remiasi Rumunijoje veikiančia kontraktų už skirtumą schema. Rengiant šį mechanizmą techninę pagalbą teikė ir EBRD. Schema siekiama paskatinti iki 5 GW naujų saulės ir sausumos vėjo elektrinių plėtrą.
Elektros kaina daliai gamybos užfiksuota 15 metų
„Părău 2“ pirmajame kontraktų už skirtumą aukcione užsitikrino 125 MW pajėgumą. Nustatyta elektros kaina siekia 49,4 euro už MWh. Šis mechanizmas galios 15 metų.
Tačiau tai apims tik dalį visos 342 MW elektrinės galios. Likusi pagaminta elektra bus realizuojama rinkoje. Todėl projekto finansiniai rezultatai iš dalies priklausys ir nuo būsimų elektros kainų.
Ilgalaikis kainos mechanizmas investuotojams suteikia daugiau prognozuojamumo. Tuo metu rinkoje parduodama elektros dalis palieka galimybę pasinaudoti aukštesnėmis kainomis. Kartu tai reiškia ir didesnę kainų svyravimo riziką.
Greta saulės elektrinės – milžiniška baterija
Svarbi projekto dalis bus 300 MWh talpos baterijų sistema. Jos galia sieks 150 MW. Tai reiškia, kad visa talpa maksimalia galia teoriškai galėtų būti iškrauta maždaug per dvi valandas.
Baterija leis sukaupti dalį saulės elektrinės pagamintos energijos. Elektrą bus galima panaudoti vėliau, kai saulės generacija sumažėja arba energijos poreikis ir kainos išauga. Tai taip pat suteikia daugiau lankstumo valdant elektros tinklą.
EBRD nurodo, kad tai pirmasis banko Rumunijoje finansuojamas hibridinis atsinaujinančios energetikos projektas, kuriame saulės elektrinė derinama su baterijų kaupimu. Tokia kombinacija leidžia efektyviau išnaudoti nepastovią saulės generaciją. Kartu mažėja priklausomybė nuo momentinių gamybos sąlygų.
Baterijos tampa vis svarbesne energetikos dalimi
Augant saulės ir vėjo elektrinių skaičiui, elektros gamyba vis labiau priklauso nuo oro sąlygų. Saulėtomis ar vėjuotomis valandomis elektros gali būti pagaminama labai daug. Sumažėjus gamybai sistemai reikia kitų energijos šaltinių arba sukauptų atsargų.
Baterijų sistemos leidžia dalį perteklinės elektros išsaugoti ir panaudoti kitu metu. Jos taip pat gali padėti efektyviau naudoti esamą elektros tinklo pralaidumą. Dėl to kaupimo technologijos tampa vis svarbesne naujų atsinaujinančios energetikos projektų dalimi.
„Părău 2“ projektas rodo ir besikeičiantį finansuotojų požiūrį į atsinaujinančią energetiką. Vertinama ne vien tai, kiek elektros gali pagaminti elektrinė. Vis daugiau reikšmės įgauna galimybė energiją kaupti ir lanksčiau ją pateikti į elektros sistemą.
