2025 m. „TenneT Holding“ toliau plėtė elektros infrastruktūrą, didino tinklo pralaidumą, stiprino tiekimo patikimumą, prijungė daugiau klientų ir rėmė Europos energetikos pertvarką.

„Investicijos, kurias atlikome sausumoje ir jūroje, kad Nyderlanduose ir Vokietijoje elektros infrastruktūra būtų pasirengusi ateičiai, tiesiogiai prisideda prie politinių ir visuomeninių siekių, stiprina Europos konkurencingumą, ekonomiką, atsparumą ir ilgalaikę gerovę“, – teigė „TenneT Holding“ grupės generalinė direktorė Manon van Beek.

Nepaisant augančios atsinaujinančių energijos išteklių generacijos ir dėl to didėjančio spaudimo tinklo stabilumui, tinklo veikimo rodikliai išliko aukšti – sausumos tinklo prieinamumas siekė 99,99977 %.

Finansinių rezultatų apžvalga

2025 m. bazinės pajamos (angl. underlying revenue) padidėjo 671 mln. eurų – iki 9101 mln. eurų (2024 m. – 8430 mln. eurų). Pagrindinė priežastis – didesnės „TenneT Holding“ investicijos, dėl kurių augo reguliuojamo turto bazė.

2025 m. bazinis EBIT padidėjo 1001 mln. eurų – iki 2746 mln. eurų (2024 m. – 1745 mln. eurų). Tai daugiausia lėmė pajamų augimas ir pelnas, gautas pardavus „NOVEC“ veiklas, nors dalį teigiamo efekto sumažino išaugęs nusidėvėjimas ir amortizacija.

Nyderlandų TSO EBIT sudarė 992 mln. eurų (2024 m. – 625 mln. eurų), o Vokietijos TSO – 1588 mln. eurų (2024 m. – 1087 mln. eurų). Nereguliuojamų veiklų EBIT 2025 m. siekė 166 mln. eurų (2024 m. – 33 mln. eurų).

„Investuodami į mums kritiškai svarbią aukštos įtampos infrastruktūrą, stipriname energetikos pertvarką ir didiname ekonomikos lankstumą. Jei norime užtikrinti visuomenės gerovę, neinvestuoti arba investuoti per lėtai – ne išeitis. Kartu išliekame susitelkę į prieinamumą: efektyviai valdome CAPEX ir OPEX bei patariame vyriausybėms dėl inovatyvių ir išmanių sistemos sprendimų“, – sakė grupės finansų direktorius Dieuwert Inia.

Nauja finansavimo struktūra

2025 m. „TenneT Holding“ pasiekė reikšmingą etapą, įgyvendindama naują finansavimo struktūrą, kuri užtikrina grupės finansinę padėtį. Tai lėmė vyresniosios skolos portfelio restruktūrizavimą. „TenneT Netherlands“ ir „TenneT Germany“ tapo dviem nepriklausomais TSO, veikiančiais „TenneT Holding“ nuosavybėje ir valdyme. Tai leidžia abiem bendrovėms sutelkti dėmesį į nacionalines atsakomybes, kartu išlaikant bendradarbiavimą ir pasinaudojant grupės sinergijomis.

Pagal naują struktūrą „TenneT Netherlands“ gavo neatšaukiamą ir besąlyginę Nyderlandų valstybės garantiją, kuri rems investicijas į šalies elektros tinklą ateinantį dešimtmetį. 2026 m. „TenneT Netherlands“ tikisi pritraukti apie 6–8 mlrd. eurų skolos lėšų investicijoms finansuoti. Išleidimo apimtis gali kisti priklausomai nuo rinkos sąlygų ir finansavimo poreikių.

Be to, 2025 m. rugsėjį „TenneT Holding“ paskelbė apie struktūrinį „TenneT Germany“ finansavimo sprendimą: trys instituciniai investuotojai – „NBIM“, „APG“ ir „GIC“ – įsipareigojo investuoti iki 9,5 mlrd. eurų. Tai užtikrina nuosavo kapitalo poreikį „TenneT Germany“ aukštos įtampos tinklo plėtrai ir sudaro prielaidas tolesniam augimui.

2026 m. vasarį šį susitarimą papildė sutartis su „Kreditanstalt für Wiederaufbau (KfW)“, veikiančia Vokietijos valstybės vardu, dėl 25,1 % „TenneT Germany“ akcijų paketo pardavimo už maždaug 3,3 mlrd. eurų. Siekiant išlaikyti 25,1 % „KfW“ dalį, sutarta dėl pirminių nuosavo kapitalo įsipareigojimų iki 2,3 mlrd. eurų. Abi operacijos dar nebaigtos; tikimasi, kad jos bus užbaigtos iki 2026 m. pirmojo pusmečio pabaigos.

Organizaciniai pokyčiai lėmė ir vadovų pasikeitimus abiejose šalyse bei grupės lygmeniu. Į „TenneT Germany“ vykdomąją valdybą, kuriai vadovauja Tim Meyerjürgens (CEO), prisijungė Markus Binder (CFO), Kathrin Günther (CTO) ir Ina Kamps (COO).

„TenneT Holding“ vykdomąją valdybą sudaro Manon van Beek (CEO), Dieuwert Inia (CFO) ir Maarten Abbenhuis (COO); jie taip pat dirba ir „TenneT Netherlands“ valdyboje. Dieuwert Inia pakeitė Arina Freitag „TenneT Holding“ ir „TenneT Netherlands“ finansų direktoriaus pareigose nuo 2026 m. sausio 1 d.

„TenneT Netherlands“: pasiekimai ir iššūkiai

Nyderlandų Šiaurės jūroje projektas „Hollandse Kust (west Beta)“ pasiekė tinklo parengties etapą, o bendra eksploatuojamų 700 MW jūrinių tinklo prijungimų suma išaugo iki septynių. Galutinė jungtis buvo užbaigta penkiais mėnesiais anksčiau nei planuota – laiku ir neviršijant biudžeto.

Sausumoje „TenneT“ užbaigė du didelius tinklo stiprinimo projektus Zelandijoje: 150 kV požeminę jungtį tarp Goes ir Westdorpe bei 380 kV liniją nuo Borssele iki Rilland. Tęsiami darbai ties Southwest East jungtimi Noord-Brabante, taip pat rengiami papildomi 380 kV projektai Flevolande ir tarp Groningeno bei Flevopolderio.

Nors per pastaruosius dvejus metus Nyderlanduose užbaigta daugiau kaip 70 tinklo projektų, plėtra vėluoja. Apie 60 % sausumos projektų vidutiniškai atsilieka 2,5 metų, daugiausia dėl ilgų leidimų išdavimo procedūrų, sudėtingo vietos parinkimo ir žemės įsigijimo.

Plėtrą turėtų paspartinti 2025 m. su Klimato politikos ir žaliojo augimo ministerija suderintas spartinimo paketas. Jame numatyta daugiau kaip 30 priemonių, įskaitant supaprastintą leidimų išdavimą, ankstyvą projektų startą ir optimizuotus procesus; teigiama, kad tai gali sutrumpinti projektų įgyvendinimo laiką iki 50 %. „TenneT“ dalis šiame pakete pradėta įgyvendinti nedelsiant 2025 m. ir bus vykdoma skubos tvarka 2026 m. Nuo 2028 m. tikimasi pilno šio paketo efekto.

Tinklo pralaidumo trūkumas nėra tik Nyderlandams būdinga problema, tačiau bendrovė su tuo susiduria tiesiogiai. Neseniai „TenneT“ pranešė apie poreikį imtis reikšmingų intervencijų Flevopolderyje, Gelderlande ir Utrechte, siekiant išvengti didelio masto sutrikimų ir elektros tiekimo nutrūkimų šiose teritorijose. Sprendimų dėl tinklo perkrovos, prijungimo eilių ir ribotos perdavimo galios, ypač piko metu, paieška kartu su suinteresuotosiomis šalimis išlieka vienu svarbiausių prioritetų.

2025 m. „TenneT Netherlands“ perkrovos iššūkius mažino, be kita ko, taikydama laiko priklausomas perdavimo teises (TDTR), kurios skatina vartojimą perkelti į ne piko valandas. TDTR turėtų atlaisvinti iki 9 GW ne piko pralaidumo ir leisti lankstiems tinklo vartotojams sumažinti tarifus iki 65 %. Zelandijoje nauji TDTR susitarimai atvėrė pralaidumą daugumai eilėje laukusių klientų Zeeuws-Vlaanderen regione ir suteikė apie 350 MW papildomo tinklo pajėgumo.

Papildomą pralaidumą ir greitesnį klientų prijungimą prižiūri speciali komanda Nyderlanduose. 2025 m. jos darbas leido sėkmingai įgyvendinti 53 klientų prijungimus.

2025 m. spalį „TenneT Netherlands“ paskelbė 2026 m. sausumos ir jūrinio tinklo investicijų planus. Juose nurodoma, kad bendrovė vykdo daugiau plėtros projektų nei bet kada anksčiau: į Nyderlandų projektų portfelį įtraukta dar 300 projektų, o bendras skaičius išaugo iki maždaug 1000. 2025–2029 m. laikotarpiu „TenneT Netherlands“ planuoja investuoti 43 mlrd. eurų į Nyderlandų sausumos ir jūrinį tinklą.

„TenneT Germany“: pasiekimai ir iššūkiai

„TenneT Germany“ užbaigė jūrines keitiklių platformas „BorWin Epsilon“ ir „DolWin Epsilon“, skirtas „BorWin5“ ir „DolWin5“ tinklo prijungimo sistemoms, taip padidindama jūrinio perdavimo pajėgumą iki beveik 10 GW. Sausumoje didžiausias Vokietijos energetikos pertvarkos projektas „SuedLink“ 2025 m. spalį pasiekė svarbų etapą – visose šešiose federalinėse žemėse buvo išduoti galutiniai statybos leidimai, leidžiantys pradėti viso 700 km ilgio požeminės nuolatinės srovės (DC) jungties statybą.

Nors kai kuriose DC projektų portfelio dalyse terminus paveikė reikšmingi archeologiniai radiniai ir vieno sausumos rangovo veiklos kokybės problemos, „TenneT Germany“ ėmėsi aiškių sutartinių ir valdymo priemonių, kad užtikrintų patikimą įgyvendinimą pagal grafiką. 2025 m. bendrovė toliau sparčiai plėtė sausumos kintamosios srovės (AC) tinklą, sudarydama pagrindą daugelio AC projektų paleidimui 2026 m.

Tarp svarbių etapų minimi tokie projektai kaip „Ostbayernring“ ir „Industrieleitung Salzgitter“, kurie didins tinklo pralaidumą ir stiprins Vokietijos energetikos pertvarką bei pramonės konkurencingumą. Vis dėlto, norint išlaikyti tempą ir įgyvendinti elektrifikacijai bei ekonomikos augimui reikalingą infrastruktūrą, planavimo, leidimų išdavimo ir žemės įsigijimo procesus būtina dar labiau spartinti ir supaprastinti.

Naujų prijungimų paklausa, ypač baterijų kaupimo srityje, smarkiai išaugo ir neretai viršija turimą tinklo pralaidumą. Nors plėtra ir reguliacinės reformos turi didinti sistemos efektyvumą bei lankstumą, reikalingi papildomi ryžtingi sprendimai, kad ribota pralaidumo pasiūla būtų naudojama tikslingai ir nestabdytų svarbių ateities technologijų diegimo. Tam būtinas suderintas politikos formuotojų, reguliuotojų ir tinklo operatorių darbas. 2025 m. pabaigoje vis dar buvo neįvykdyti 391 klientų prašymai prijungti prie tinklo.

2025–2029 m. „TenneT Germany“ planuoja investuoti 65 mlrd. eurų į tinklo infrastruktūrą: jūrinių vėjo parkų prijungimui, didelio masto DC jungčių statybai ir skubiai reikalingų AC linijų plėtrai.

Jūrinio tinklo plėtra tęsiasi nepaisant 2 GW programos rangovo pasikeitimo

Visiškai atsižvelgdama į Nyderlandų ir Vokietijos politinius tikslus, „TenneT“ toliau plečia jūrinį portfelį abiejose šalyse ir iki 2032 m. planuoja daugiau nei dvigubai padidinti Šiaurės jūros jūrinio tinklo pralaidumą.

Plėtra vykdoma kartu su dar 10 Šiaurės jūros TSO, bendradarbiaujant pagal „Offshore TSO Collaboration (OTC)“ iniciatyvą, kuri balandį pristatė pirmuosius bendro tyrimo apie integruotą jūrinį tinklą rezultatus.

„Jūrinis vėjas ir Šiaurės jūra kaip mūsų švarios energijos jėgainė – tai ne vien klimato sprendimas, bet ir strateginis instrumentas energetinei nepriklausomybei bei ekonominiam konkurencingumui užtikrinti“, – pažymėjo „TenneT Holding“ vadovė ir „OTC“ pirmininkė Manon van Beek.

„TenneT Holding“ susidūrė ir su kliūtimis. 2023 m. birželį „TenneT“ pasirašė bendradarbiavimo pagrindų susitarimą su „Hitachi Energy“ ir „Petrofac“ dėl šešių 2 GW tinklo prijungimo sistemų pagal 2 GW programą.

2025 m. spalį bendrovė iš dalies nutraukė sutartį, susijusią su „Petrofac“ darbų apimtimi, nes „Petrofac“ nevykdė sutartinių įsipareigojimų. Užbaigus patikros (angl. due diligence) procedūrą, „Larsen & Toubro“ turėtų perimti „Petrofac“ sutarties dalį.

Žvilgsnis į ateitį

Elektros tinklo plėtra ir modernizavimas yra būtini siekiant sustiprinti pramonės konkurencingumą, energetinę nepriklausomybę ir ekonominį atsparumą Nyderlanduose, Vokietijoje ir visoje Europoje.

Politikos skatinamai elektrifikacijai spartėjant, elektros sistema turi neatsilikti – integruoti atsinaujinančią generaciją, energijos kaupimą ir naują pramonės paklausą, pasitelkiant didelio masto infrastruktūrą ir išmanesnį esamų išteklių panaudojimą.

„TenneT Netherlands“ vertina, kokios naujos, aukštesnės įtampos infrastruktūros reikės ateities pralaidumo poreikiams patenkinti, pripažindama, kad esamas 380 kV tinklas gali artėti prie savo ribų.

Tai apima tiek aukštesnės įtampos AC jungtis, tiek DC sprendimus, pavyzdžiui, vidaus nuolatinės srovės jungtis kartu su sausumos HVDC mazgu, taip pat lankstumo priemones – didelio masto baterijas ir naujus sutarčių modelius, geriau suderinančius pasiūlą ir paklausą. „TenneT Germany“ šiuos sprendimus analizuoja jau kurį laiką ir šiuo metu stato pirmąsias sausumos DC jungtis.