Berlynas – kancleris Friedrichas Merzas dažnai perspėja, kad Vokietija išgyvena itin nesaugius laikus. Vis dėlto vis labiau panašu, jog šių neramių laikų auka gali tapti ir jo paties vadovaujama vyriausybė.

Ideologiškai susiskaldžiusi F. Merzo koalicija patiria vis didesnį spaudimą reaguoti į Vokietijoje augantį nerimą dėl šalies ekonominės ateities: smunkant svarbiems gamybos sektoriams ir didėjant karų Ukrainoje bei Irane padariniams.

Konservatorių ir centro kairės Socialdemokratų partijos (SPD) koalicija vis dažniau nesutaria, kaip atgaivinti stagnuojančią Vokietijos ekonomiką. Abi partijos sekmadienį vykusiuose rinkimuose Badeno-Viurtembergo žemėje nusileido žaliųjų partijai, o apklausos rodo, kad vėliau šiemet, balsuojant dviejose rytinėse Vokietijos žemėse – kraštutinių dešiniųjų „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD) tvirtovėse – jų gali laukti dar skaudesni pralaimėjimai.

Badeno-Viurtemberge, kur „AfD“ užėmė tvirtą trečią vietą, F. Merzo konservatoriams nepavyko susigrąžinti valdžios žemėje, kuri ilgą laiką buvo laikoma jų bastionu. Tuo metu SPD, seniausia Vokietijos politinė partija, patyrė prasčiausią rezultatą nuo Antrojo pasaulinio karo – surinko gėdingus 5,5 proc.

„Tai buvo viena tamsiausių dienų, kokias tik galėjau įsivaizduoti“, – sakė SPD lyderis kandidatas Badeno-Viurtemberge Andreasas Stochas.
„Atvirai pasakius, niekada negalėjau įsivaizduoti, kad teks stoti prieš spaudą ir skelbti vienženklį SPD rinkimų rezultatą“, – pridūrė jis.

Augant politiniam spaudimui, tiek SPD, tiek F. Merzo vadovaujama konservatyvi Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) yra stumiamos peržiūrėti visą virtinę politikos krypčių – nuo reformų, skirtų grąžinti ekonomikai konkurencingumą, iki vyriausybės pozicijos dėl karo Irane. Tai gali dar labiau paaštrinti nesutarimus ir paversti koaliciją gerokai konfliktiškesne.

Pirmadienį F. Merzas teigė, kad koalicija išliks – ne tiek dėl tvirto įsitikinimo, kiek dėl neišvengiamos politinės realybės. Jis pabrėžė, kad, radikalioms partijoms stiprėjant, tai esą yra „vienintelė stabili valdžios alternatyva“ politiniame centre.

„Jau kalbėjausi su dviem SPD partijų pirmininkais ir sutarėme, kad, žinoma, tęsime koalicijos darbą ir stengsimės jį formuoti šalies interesais, kad galėtume išvesti Vokietiją iš ekonominio silpnumo“, – sakė F. Merzas.

Kitas rinkimų išbandymas laukia mažiau nei po dviejų savaičių, pietvakarių žemėje Reino krašte-Pfalce. Apklausos rodo, kad SPD ir CDU kovoje dėl pergalės žengia greta, o „AfD“ gali daugiau nei padvigubinti savo paramą.

„Tai ne mūsų karas“

Viena pagrindinių nesutarimų sričių tarp F. Merzo konservatorių ir SPD – reformos, kuriomis siekiama sustiprinti ekonomikos konkurencingumą. Konservatoriai ragina mažinti socialines išlaidas, o SPD patiria vis didesnį spaudimą išsaugoti socialinio saugumo tinklą, kad neprarastų likusių savo socialistinių pažiūrų rėmėjų.

Įtampą kelia ir konstituciniai išlaidų ribojimai. Nors koalicijos partneriai sutarė sušvelninti taisykles gynybos reikmėms, SPD parlamentarai siekia dar platesnio jų atlaisvinimo. Vis dėlto F. Merzo konservatoriai tam priešinasi, o pats kancleris pirmadienį šią poziciją dar kartą pakartojo.

„Tolimesnė skola – neįmanoma“, – sakė F. Merzas.

Koaliciją vis labiau skaldančiu klausimu tampa ir F. Merzo palaikymas JAV bei Izraelio smūgiams Iranui. Kancleris pirmadienį šią paramą dar kartą patvirtino.

„Jūs žinote, kad Iranas remia Rusiją agresijos kare prieš Ukrainą, kad Iranas iš esmės atsakingas už „Hamas“ terorą, kad Iranas yra tarptautinio terorizmo centras, ir kad šis centras turi būti uždarytas, o amerikiečiai ir izraeliečiai tai daro savaip“, – sakė F. Merzas.

Vis dėlto, remiantis apklausomis, didžioji dauguma vokiečių nepritaria smūgiams Iranui, o SPD parlamentarai teigia, kad jie pažeidžia tarptautinę teisę.

„Aš labai aiškiai sakau: tai ne mūsų karas“, – sakė SPD nacionalinis lyderis Larsas Klingbeilis, einantis ir Vokietijos vicekanclerio bei finansų ministro pareigas.

Badeno-Viurtemberge apklausos parodė, kad susirūpinimas karais užsienyje susiliejo su ekonominėmis baimėmis ir sukėlė išsklidusį nerimo jausmą. Beveik trys ketvirtadaliai (72 proc.) rinkėjų teigė turintys „didelių nuogąstavimų“ dėl Europos saugumo, o daugiau nei pusė (56 proc.) baiminosi, kad senatvėje gali pritrūkti pinigų.

F. Merzo vyriausybei ypač nerimą kelia tai, kad „AfD“ Badeno-Viurtemberge reikšmingai padidino savo balsų dalį, nors partijai mesti sisteminio nepotizmo kaltinimai, galintys sugriauti jos deklaruojamą „antielitinį“ įvaizdį.

Dviejose buvusios Rytų Vokietijos žemėse, kuriose rinkimai vyks rugsėjį, „AfD“ apklausose ryškiai pirmauja prieš visas kitas partijas. Šios Rusijai palankios partijos populiarumą Rytuose iš dalies lemia nepasitenkinimas F. Merzo vyriausybės parama Ukrainai: vienoje neseniai keturiose rytinėse žemėse atliktoje apklausoje dauguma žmonių nurodė manantys, kad ši parama „peržengia ribas“.

F. Merzas yra pažadėjęs, kad jo vadovaujami konservatoriai laikysis vadinamosios „ugniasienės“ aplink „AfD“ ir atsisakys formuoti su kraštutiniais dešiniaisiais koalicijas tiek nacionaliniu, tiek žemių lygiu. Tačiau „AfD“ lyderiai tiki, kad jei jie ir toliau stiprės, kritikuodami F. Merzo partiją dėl ekonomikos, ši „ugniasienė“ galiausiai sugrius.

„Jeigu konservatoriai patirs penkis blogus rezultatus iš eilės, tam tikru momentu spaudimas taps toks didelis, kad tai arba juos sužlugdys, arba ugniasienės nebeliks“, – sakė Badeno-Viurtembergo „AfD“ parlamentaras Marcas Bernhardas.
„Konservatoriai turės žengti žingsnį. Toks ir bus šių metų rezultatas“, – pridūrė jis.