Prancūzijos ministras pirmininkas Sebastienas Lecornu penktadienį trečią ir paskutinį kartą be balsavimo parlamente prastūmė savo biudžetą ir dėl to atsirado galimybė, kad bus pateiktas dar vienas siūlymas pareikšti nepasitikėjimą.
Sprendimas panaudoti konstitucinę priemonę, žinomą kaip straipsnis Nr. 49.3, žymi posūkį premjerui – pernai jis pernai žadėjo siekti parlamento pritarimo, kad išvengtų dviejų savo pirmtakų, kurie buvo nuversti dėl derybų dėl biudžeto, likimo. Tačiau kelis mėnesius trukusioms deryboms patekus į aklavietę, S. Lecornu paskelbė, kad pasinaudos minėta priemone biudžetui prastumti. Prieš tai buvo padaryta nuolaidų, siekiant užsitikrinti socialistų paramą.
„Prancūzija turi turėti biudžetą. Tad prieš šiuos rūmus prisiimu vyriausybės atsakomybę už visą 2026 m. finansų įstatymo projektą“, – penktadienį Nacionalinėje Asamblėjoje pareiškė S. Lecornu, pasinaudodamas minėtais įgaliojimais.
Reaguodami į tai, jo priešininkai, įskaitant kraštutinės kairės ir kraštutinės dešinės partijas, pažadėjo pateikti siūlymus dėl nepasitikėjimo. Pasak įstatymų leidėjo Erico Coquerelio, kuris pirmininkauja finansų komitetui, dėl šių siūlymų turėtų būti diskutuojama ir balsuojama pirmadienį. Jei S. Lecornu atsilaikys, biudžetas bus pateiktas galutiniam priėmimui.
S. Lecornu pastarosiomis savaitėmis jau išgyveno virtinę balsavimų dėl nepasitikėjimo, kai be balsavimo parlamente prastūmė pirmąsias 2026 m. valstybės biudžeto dalis. Antradienį S. Lecornu ėmėsi ginti savo sprendimą ir išgyrė „proveržio“ biudžetą, kuris leistų padidinti išlaidas gynybai 6,5 mlrd. eurų. Nors kai kurie įstatymų leidėjai pareiškė abejones, tekste siekiama 2026 m. sumažinti deficitą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), palyginti su 5,4 proc. 2025 m.
Nuo tada, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas 2024 m. sušaukė pirmalaikius rinkimus, kuriuose prarado daugumą parlamente, antrą pagal dydį euro zonos ekonomiką kamuoja politinės krizės.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.