Kasdien visoje Europoje milijonai žmonių dėvi, naudoja miegui, maitinimui ar higienai nuomojamą tekstilę, kurią tiekia pramoninės skalbyklos.

Nuo ligoninių patalynės ir daugkartinių chirurginių chalatų iki pramoninių darbo drabužių, viešbučių patalynės, restoranų tekstilės bei higienos gaminių – tekstilės paslaugos dažnai lieka nepastebimos, tačiau yra nepakeičiama Europos ekonomikos dalis.

Daugelyje šalių daugiau kaip 90 proc. ligoninių ir viešbučių be nuolatinio higieniškai išskalbtos tekstilės tiekimo būtų priversti užsidaryti per kelias dienas, o farmacijos ir maisto gamybos įmonės sustabdytų veiklą per 24 valandas.

Už šios gyvybiškai svarbios paslaugos stovi gerai organizuota Europos pramonė, kurioje operacinis meistriškumas derinamas su žiediniu, paslauga paremtu verslo modeliu. Tekstilė ne tik skalbiama, bet ir kuo ilgiau išlaikoma naudojime, taip mažinant atliekų kiekį ir poveikį aplinkai, kartu užtikrinant visuomenės sveikatą. Remiantis pakartotiniu naudojimu, remontu ir profesionalia priežiūra, ženkliai sumažėja poreikis pirminėms žaliavoms, kurios dažnai būtų importuojamos iš ne Europos šalių.

Be to, vietoje įsitvirtinę paslaugų modeliai kuria kvalifikuotas darbo vietas, generuoja mokesčių pajamas bendruomenėse, kuriose veikia įmonės, ir skatina nuolatinę žiedinių sprendimų inovaciją – taip atverdami naujas verslo galimybes ir prisidėdami prie pramonės plėtros visoje Europos Sąjungoje.

„Šiuo metu, kai vyksta nuolatiniai ir sudėtingi geopolitiniai pokyčiai, tampa itin svarbu iki galo pripažinti žiedinių, paslaugomis paremtų verslo modelių strateginę vertę – jie stiprina konkurencingumą ir atsparumą, kartu padėdami įgyvendinti Europos tvarumo tikslus“, – teigė „CWS Workwear“ vadovas Hartmutas Engleris.

Kol Briuselyje į priekį juda keli svarbūs teisėkūros paketai, metas įvertinti, ko reikia tekstilės paslaugoms, kad jos ir toliau galėtų įgyvendinti tvarius sprendimus. Viešųjų pirkimų taisyklės yra viena veiksmingiausių priemonių skatinti ir remti žiedinius verslo modelius, kartu prisidedant prie ES strateginės autonomijos ambicijų.

Viešosios institucijos visoje ES kasmet išleidžia daugiau kaip 2,6 trilijono eurų paslaugoms, darbams ir prekėms pirkti – tai sudaro apie 15 proc. ES BVP. Vis dėlto per didelė šių investicijų dalis vis dar nukreipiama į linijinius sprendimus ir vienkartines prekes, o tai lėtina pažangą siekiant Europos aplinkosauginių ir pramonės tikslų.

Peržiūrint ES viešųjų pirkimų taisykles, turėtų būti pripažinta, kad žiedinės ekonomikos ir aplinkosaugos tikslus reikšmingai padeda įgyvendinti tekstilės nuomos sektorius. Konkrečiai – žalieji viešieji pirkimai turėtų tapti privalomi visose ES valstybėse narėse, o taisyklės turėtų skatinti alternatyvas tiesioginiam pirkimui, pavyzdžiui, nuomos ar „produktas kaip paslauga“ modelius.

Viešieji pirkimai neturėtų būti grindžiami vien tik geriausios kainos ir kokybės santykiu. Reikalingas holistinis, per visą gyvavimo ciklą taikomas požiūris, atspindintis ilgalaikius aplinkosauginius ir socialinius rezultatus. Privalomas gyvavimo ciklo kaštų vertinimas kaip sutarties skyrimo kriterijus užtikrintų, kad tvarumas būtų matuojamas per visą sutarties laikotarpį, o ne tik pirkimo momentu.

„Artėjančio Žiedinės ekonomikos akto prioritetas turėtų būti gaminio ilgaamžiškumas. Tvariausias produktas galiausiai yra tas, kuris naudojamas ilgiausiai, todėl patvarumas ir remontuojamumas turi tapti esminiais aplinkosauginės naudos veiksniais“, – sakė „European Textile Services Association“ generalinė sekretorė Elena Lai.

„European Textile Services Association“ (ETSA) nariai jau dabar taiko tvarius verslo modelius, paremtus „produktas kaip paslauga“ principu, užtikrinant remontą, pakartotinį naudojimą ir ilgesnę eksploataciją. Tokie modeliai turėtų būti įgalinti ir labiau remiami teisėkūroje, lygiagrečiai su perdirbimu. Produkto naudojimo laiko pailginimas dažnai suteikia gerokai didesnę naudą klimatui ir ištekliams nei gaminių suskaidymas perdirbimui po trumpo naudojimo. Taip išsaugoma jau „įdėta“ energija, vanduo ir žaliavos.

Vis dėlto ilgaamžiškumo prioritetas nereiškia, kad reikia ignoruoti sprendimus produkto gyvavimo pabaigoje. ETSA nariai taip pat telkia jėgas investuodami į bendrą perdirbimo bandomąjį projektą, kuriuo žiedinės ambicijos paverčiamos praktiniais pramoniniais sprendimais.

Kuriami inovatyvūs procesai, leidžiantys nebenaudojamą tekstilę paversti perdirbtais pluoštais, tinkamais izoliacinėms medžiagoms, pramoninėms šluostėms ir kitiems didelės pridėtinės vertės panaudojimo būdams. Ilgalaikė vizija – vystyti uždarus ciklus, kuriuose perdirbti pluoštai vis dažniau taptų žaliava naujai tekstilės gamybai.

Perdirbimui reikalingos stabilios rinkos ir ilgalaikis politikos nuoseklumas, o sektorius aktyviai investuoja į abiejų kūrimą. Kurdamas konkrečius perdirbto turinio panaudojimo scenarijus, šis darbas stiprina Europos perdirbimo vertės grandines ir dar labiau mažina priklausomybę nuo trečiųjų šalių tiekėjų.

„Europai nereikia išrasti žiedinių sprendimų nuo nulio – jie jau egzistuoja. Dabar prioritetas yra sukurti politiką, kuri remtų žiedinius, paslaugomis paremtus verslo modelius. Šie modeliai remiasi patvarumu ir produkto naudojimo trukmės ilginimu, kad iš jau naudojamų išteklių gautume daugiau vertės“, – įsitikinusi „European Textile Services Association“ generalinė sekretorė Elena Lai.

Tekstilės paslaugos nėra nauja idėja – tai patikrintas ir lengvai išplečiamas europinis sprendimas, mažinantis vartojimą, įtvirtinantis darbo vietas vietos bendruomenėse, saugantis visuomenės sveikatą ir mažinantis emisijas. Pripažindama ir remdama paslauga paremtus pakartotinio naudojimo modelius būsimuose teisės aktuose, ES galėtų sparčiau įgyvendinti tvarumo tikslus, kartu stiprindama konkurencingumą ir strateginę autonomiją.