Nors didžiausio dėmesio dažnai sulaukia mažesnės, grynai į kvantinius skaičiavimus orientuotos įmonės, didieji technologijų rinkos dalyviai taip pat daro reikšmingą pažangą. Toliau pateikiama, kodėl „Nvidia“, „Alphabet“ ir „Amazon“ neretai įvardijamos kaip vienos patraukliausių bendrovių, siejamų su kvantinių skaičiavimų plėtra.

„Nvidia“ gali laimėti nepriklausomai nuo to, kuri kvantinių skaičiavimų technologija įsitvirtins

Iš pirmo žvilgsnio „Nvidia“ nėra pati akivaizdžiausia investicija kvantinių skaičiavimų kontekste, tačiau ji turi svarių argumentų būti tarp lyderių. Dalis kvantinių kompiuterių veikia kartu su tradicinėmis skaičiavimo sistemomis – tai padeda gerinti klaidų korekciją ir spartinti tam tikras užduotis. Tokie hibridiniai sprendimai gali tapti ateities kompiuterijos standartu, o „Nvidia“ jau dabar užima svarbią vietą šioje ekosistemoje.

Bendrovės platforma „CUDA-Q“ veikia kaip tiltas tarp kvantinių ir tradicinių skaičiavimų. Skelbiama, kad ja naudojasi maždaug 75% kvantinių skaičiavimų bendrovių, todėl ši platforma tampa reikšminga hibridinių sistemų dalimi.

Be to, per savo rizikos kapitalo padalinį „NVentures“ „Nvidia“ anksti pradėjo investuoti į kvantinių skaičiavimų įmones. Nurodoma, kad į įvairias kvantinių technologijų kryptis – įskaitant „trapped-ion“, „neutral-atom“ ir fotoninius sprendimus – ji investavo bent 1,8 mlrd. JAV dolerių. Toks požiūris leidžia diversifikuoti riziką ir neprisirišti prie vienos technologijos, kol rinka dar tik formuojasi.

Galiausiai svarbu įvertinti ir tai, kad kvantiniams kompiuteriams bręstant, reikšmingą vaidmenį gali atlikti dirbtinio intelekto sistemos. Tai reiškia, kad didžiosioms technologijų bendrovėms toliau investuojant į DI ir kvantinius skaičiavimus, joms gali prireikti „Nvidia“ procesorių bei „CUDA“ ekosistemos.

„Alphabet“ sparčiai žengia į priekį technologijų srityje ir gali iš to išlošti debesijos segmente

„Alphabet“ kvantinių skaičiavimų srityje dažnai nėra laikoma pačia ryškiausia rinkos žvaigžde, tačiau yra aiškių priežasčių, kodėl artimiausiais metais ji gali tapti viena iš svarbiausių šio lauko žaidėjų. Pirmiausia, teigiama, kad praėjusių metų pabaigoje bendrovė pristatė pirmąjį algoritmą, leidžiantį patikrinamai įrodyti kvantinį pranašumą: atitinkama užduotis, pasak pateikiamos informacijos, buvo atlikta 13 000 kartų greičiau nei klasikiniu superkompiuteriu. Tai rodo, kad „Alphabet“ ne tik eksperimentuoja, bet ir kuria pažangias technologijas, galinčias virsti praktine nauda.

Bendrovė taip pat yra sukūrusi nuosavą kvantinį procesorių „Willow“. „Alphabet“ teigimu, šis sprendimas gali reikšmingai sumažinti klaidų lygį kvantiniuose skaičiavimuose. Nurodoma, kad bendrovė jau pasiekė trečią iš šešių suplanuotų kvantinės kompiuterijos etapų, o galutinis tikslas – sukurti didelį, klaidoms atsparų 1 mln. kubitų kvantinį kompiuterį.

Jei „Alphabet“ kvantinė aparatinė įranga ir paslaugos įgaus pagreitį, bendrovė turi papildomą struktūrinį pranašumą: ji yra viena didžiausių debesijos paslaugų teikėjų, turinti apie 14% rinkos. Kadangi „Alphabet“ jau stiprina pozicijas kaip DI sprendimų kūrėja, jos verslo klientai teoriškai galėtų gana greitai pradėti naudotis ir kvantinių skaičiavimų platforma.

„Alphabet“ vadovas Sundaras Pichai yra išsakęs aiškų požiūrį į šios srities brandą:

„Kvantinių skaičiavimų raida šiandien yra panaši į tai, kur dirbtinis intelektas buvo prieš penkerius metus“, – teigė „Alphabet“ generalinis direktorius Sundaras Pichai.

„Amazon“ debesijos dominavimas gali tapti svarbiu pranašumu

Pastaruoju metu „Amazon“ ne visada buvo investuotojų dėmesio centre, tačiau bendrovė turi apčiuopiamą potencialą pasinaudoti kvantinių skaičiavimų plėtra per savo debesijos verslą.

„Amazon Web Services“ („AWS“) valdoma debesijos paslaugų dalis siekia apie 28%, o pats padalinys yra itin pelningas. Teigiama, kad pernai „AWS“ sugeneravo 57% visų „Amazon“ veiklos pajamų. Be to, „Amazon“ jau dabar bando monetizuoti kvantinius skaičiavimus per paslaugą „Amazon Braket“, kuri suteikia klientams galimybę pasiekti kvantinių skaičiavimų pajėgumus per „AWS“.

„Amazon“ taip pat minima kaip reikšminga kvantinių skaičiavimų startuolio „IonQ“ investuotoja, turinti 36,7 mln. JAV dolerių vertės akcijų paketą, o „IonQ“ sprendimai jau integruoti į „AWS“ kvantinių paslaugų ekosistemą. Negana to, bendrovė kuria ir nuosavą kvantinę aparatinę įrangą, įskaitant procesorių „Ocelot“, kuris, kaip skelbiama, gali sumažinti klaidų korekcijos poreikį iki 90%.

Kadangi kvantiniai skaičiavimai ir debesijos paslaugos, tikėtina, bus glaudžiai susiję dar ne vienerius metus, „Amazon“, stiprindama tiek aparatinę bazę, tiek „AWS“ paslaugas, gali būti palankioje pozicijoje pasinaudoti šios rinkos augimu.