Rankiniu būdu koreguojami maršrutai ir tikrinami dokumentai, o vairuotojų klausimai sprendžiami telefonu ar žinutėmis. Taip atrodo daugelio transporto įmonėse dirbančių vadybininkų kasdienė veikla, kuri iki šiol dažnai remiasi rankiniais sprendimais.

Didėjant autoparkams, tokia darbo praktika kelia vis daugiau iššūkių, todėl vežėjų bendruomenėje išryškėjo didelis poreikis sprendimams, galintiems perimti dalį pasikartojančių operacinių užduočių.

Lietuviai – vieni pirmųjų pasaulyje, kurie ėmėsi praktiškai spręsti šias problemas. Transporto priemonių stebėjimo ir valdymo sprendimų platforma „Fleethand“ investavo 1 mln. eurų ir sukūrė dirbtiniu intelektu (DI) pagrįstą sprendimą, orientuotą į transporto vadybininkų darbo automatizavimą.

Kaip pastebi technologiją vystančios įmonės vadovas Tomas Sergadejevas, nors rinkoje esančios platformos jau pastebimai palengvino kasdienį darbą, padėdamos centralizuoti transporto valdymą ir automatizuoti dalį procesų, jos neišsprendė visų problemų.

Pasak jo, DI transporto rinkoje, kaip ir kitose srityse, toli gražu nėra naujovė, tačiau šiuo metu dažniausiai taikomas tik atskiriems procesams, pavyzdžiui, dokumentų nuskaitymui. Tad esminė problema taip ir lieka neišspręsta – vadybininkai vis dar priversti rankiniu būdu planuoti, tikrinti ir nuolat reaguoti į situacijas kelyje. Šiai problemai spręsti rinkoje matomas milžiniškas poreikis.

„Didėjant transporto įmonių autoparkams, vis didesnė darbo laiko dalis skiriama pasikartojantiems sprendimams – koreguojami maršrutai, tikrinami dokumentai, atsakinėjama į vairuotojų užklausas dėl stovėjimo, degalų ar grafiko pakeitimų. Kai visa tai daroma rankiniu būdu, didėja žmogiškųjų klaidų tikimybė. Svarbiausia, kad tokia darbo schema yra imli laikui ir riboja galimybes efektyviai išnaudoti turimus resursus. Transporto įmonės mažiau uždirba, tad automatiškai ir sumoka mažiau mokesčių į valstybės biudžetą “, – sako „Fleethand“ vadovas.

Jis priduria, kad nors DI transporto rinkoje galima pritaikyti plačiai, būtent transporto vadybininko kasdienės rutinos automatizavimui įmonės šiandien jaučia didžiausią poreikį.

„Mūsų vertinimu, automatizavus vadybininkų darbą, vienas vadybininkas įmonėje galėtų valdyti maždaug trečdaliu ar net daugiau transporto priemonių. Tai padėtų spręsti ir pačių transporto vadybininkų trūkumo problemą, apie kurią iš transporto įmonių tenka girdėti vis dažniau“, – sako T. Sergadajevas.

Vėlesniuose etapuose planuojama automatizuoti ir kitas transporto įmonių veiklos sritis, susijusias su planuotojų, techninio personalo bei efektyvaus vairavimo analizės funkcijomis. 

Ilgalaikėje perspektyvoje tai leistų įmonėms dar efektyviau valdyti augančius autoparkus ir geriau prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių, kadangi praktika rodo, kad ne tik transporto vadybininkų, bet ir kitų kvalifikuotų specialistų rinkoje rasti tampa vis sudėtingiau.