Du vienkartiniai mokesčiai 2025 m. beveik visiškai „nušlavė“ bendrovės „Porsche AG“ veiklos pelną. Šis nuosmukis išryškina iššūkius, su kuriais Europai teks susidurti įgyvendinant ilgalaikę elektromobilių (EV) strategiją.

„Porsche AG“ 2025 m. užregistravo neeilinių išlaidų už maždaug 3,9 mlrd. eurų. Formaliu apskaitos požiūriu jos automobilių padalinio veiklos pelnas sumažėjo 98 proc. – nuo 5,3 mlrd. eurų iki vos 90 mln. eurų.

Kaip nurodoma trečiadienį paskelbtoje „Porsche AG“ analitikams ir investuotojams skirtoje prezentacijoje, šios neeilinės išlaidos sumažino visos grupės veiklos pelną 92,7 proc. – nuo 5,6 mlrd. eurų iki 413 mln. eurų. Vien automobilių padalinyje veiklos pelnas smuko 98,3 proc. – nuo 5,3 mlrd. eurų iki 90 mln. eurų.

Akcijų kaina antradienį krito iki 36,5 euro, kai „Volkswagen Group“ paskelbė, kad grynasis pelnas sumažėjo 44 proc. Vis dėlto ankstyvoje trečiadienio prekyboje Europoje kaina atšoko iki maždaug 38,5 euro (10:00 CET).

Šie mokesčiai nereiškia, kad „Porsche AG“ įprasta prasme „prarado“ tiek pinigų. Tai apskaitos įrašai, kurių reikalauja standartinės atskaitomybės taisyklės, ir kurie atspindi didelio masto strategijos keitimo kainą.

Pasak bendrovės, neeilines išlaidas lėmė produktų strategijos perorientavimas ir perskaičiavimo priemonės, su baterijomis susijusi veikla bei JAV tarifai. Strateginio perorientavimo ir produktų strategijos sąnaudos sudarė apie 2,4 mlrd. eurų, baterijų veikla – apie 700 mln. eurų, o JAV tarifai – dar apie 700 mln. eurų.

Pirmoji didžioji dalis – prestižo (goodwill) vertės sumažėjimas. Prestižas – tai vertė, kuri „Volkswagen“ balanse priskiriama „Porsche“ prekės ženklui, būsimam uždarbio potencialui ir rinkos pozicijai. Kai įmonė pablogina ilgalaikius pelno lūkesčius, apskaitos taisyklės reikalauja sumažinti prestižo vertę, kad ji atitiktų mažesnę prognozuojamą vertę. Pinigų srautai dėl to nesikeičia – tai balanso skaičiaus korekcija.

Antroji dalis – produktų perorientavimo mokestis. „Porsche AG“ kūrė naują visiškai elektrinių automobilių platformą ateinančiam dešimtmečiui, tačiau dabar šio plano atsisakė ir vėl labiau orientuojasi į vidaus degimo variklius bei įkraunamuosius hibridus.

Kodėl tai svarbu?

Nutraukus reikšmingą plėtros programą, kuriai jau buvo skirta metų investicijų, įmonės privalo pripažinti šias negrąžinamas (sunk) sąnaudas iš karto – vienu mokesčiu, o ne „ištirpdyti“ jas per ilgesnį laiką.

Dar visai neseniai „Porsche AG“ buvo pelningiausia automobilių bendrovė pasaulyje pagal maržą – ne tik „Volkswagen Group“ viduje, bet ir globaliai. 2024 m. jos veiklos marža siekė 14,5 proc., o tai automobilių pramonėje yra išskirtinai aukštas rodiklis: dauguma masinės gamybos gamintojų dirba su 3–6 proc. marža.

Toks pelningumas buvo vienas pagrindinių „Volkswagen Group“ variklių. Grupė yra plati ir sudėtinga, turinti nemažai silpniau veikiančių prekės ženklų: „Seat“, „Škoda“, „Cupra“ ir net pati „Volkswagen“ dažnai generuoja nedideles maržas. „Porsche AG“ ir „Audi“ buvo du prekės ženklai, iš esmės subalansuodavę likusiųjų rezultatus. Kai „Porsche“ automobilių padalinio marža per vienus metus smuko nuo 14,5 proc. iki 0,3 proc., grupė beveik per naktį neteko svarbiausio pelno centro.

Tačiau dar svarbiau yra signalas rinkai. „Porsche AG“ smarkiai statė už elektromobilius – ji turėjo tapti prestižiniu EV prekės ženklu, pateisinančiu milžiniškas „Volkswagen Group“ investicijas į elektrifikaciją, tačiau šis statymas neatsipirko.

Europos elektromobiliai susiduria su pelningumo iššūkiais

„Taycan“, „Porsche AG“ flagmanas tarp elektromobilių, 2025 m. pristatymų apimtis sumažino 22 proc.

Kinija, kuri turėjo tapti prabangos EV augimo rinka, virto arena, kurioje vietos gamintojai europiečius lenkia tiek technologijomis, tiek kaina. Be to, JAV tarifai pabrangino aptarnavimą Amerikos rinkoje.

Dėl to „Porsche AG“ viešai keičia kryptį: pratęsia vidaus degimo variklių naudojimą, kuriuos planavo palaipsniui atsisakyti, ir atideda į šalį elektromobilių platformas, į kurias buvo investuota metų metus. Prezentacijoje patvirtinama, kad bendrovė perskaičiuoja EV plėtros tempą atsižvelgdama į tai, ką vadina „lėtesniu BEV perėjimu ir klientų pasirinkimais“. Dabartinis planavimas rodo, kad iki 2035 m. baterijomis varomų elektromobilių dalis pristatymuose bus reikšmingai mažesnė nei prognozuota anksčiau.

Trumpuoju laikotarpiu toks posūkis kainuoja brangiai – todėl ir atsirado neeiliniai mokesčiai. Vis dėlto jis kelia ir sudėtingesnį klausimą: jei „Porsche AG“, turėdama aukštas maržas ir stiprų prekės ženklą, nesugebėjo sklandžiai įgyvendinti EV perėjimo, ką tai reiškia likusiai Europos automobilių pramonei?

Atsitraukimas turėjo apčiuopiamų pasekmių ne vien apskaitoje. Net ir atmetus neeilinius mokesčius, pagrindinė veikla jau rodė silpnėjimo ženklus. Pristatymų skaičius sumažėjo 10,1 proc. iki 279 449 automobilių, pardavimai krito 15 proc. iki 265 663 vienetų, o pajamos – 11,7 proc. iki 32,2 mlrd. eurų. Nepaisant tarifų, Šiaurės Amerika išliko didžiausia atskira „Porsche“ rinka, tuo tarpu Kinijos dalis pristatymuose smuko nuo 18 proc. iki 15 proc.

Neigiamos pasekmės persidavė ir „Volkswagen Group“ lygiui. „Volkswagen“ grynasis pelnas 2025 m. sumažėjo 44 proc. iki 6,9 mlrd. eurų, o gamintojas paskelbė planus iki 2030 m. Vokietijoje sumažinti 50 tūkst. darbo vietų. Tuo pačiu „Porsche AG“ numatė apie 3 900 darbo vietų mažinimą, įskaitant laikinus darbuotojus.