Geopolitinė įtampa vis dažniau skatina privačius investuotojus trauktis nuo virtualių finansinių priemonių ir rinktis fizinį auksą – luitus bei monetas. Tai turtas, kurį galima užrakinti seife, pasiimti su savimi ar net paslėpti namuose.

Po JAV ir Izraelio smūgių Iranui aukso kaina pasiekė rekordinį 5 420 JAV dolerių už unciją lygį. Tuo pat metu išaugo ir fizinio aukso paklausa: Šanchajuje pirkėjai mokėjo maždaug 30 JAV dolerių priemoką, palyginti su Londono kainomis, o rinkose fiksuotas vienas ryškiausių pastarųjų metų bėgimų į „saugias užuovėjas“.

Lenkijos „Mazovia Mint“ („Mennica Mazovia“) prezidentas Pawełas Mazurekas teigė, kad po šių smūgių fizinio aukso paklausa šoktelėjo itin smarkiai.

„Dalis pirkimų yra skirti apsidraudimui, tačiau, deja, dalį jų lemia emocijos ir baimė dėl galimos eskalacijos“, – aiškino Pawełas Mazurekas.

Tokios nuotaikos nėra naujos. Pasak P. Mazureko, kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, apie tai jis pirmiausia suprato ne iš žiniasklaidos, o iš savo įmonės užsakymų.

„Tai matėme prieš ketverius metus, kai prasidėjo karas Ukrainoje. Mūsų įmonė suprato, kad nutiko kažkas blogo, ne vien iš antraščių ar naujienų – tai buvo akivaizdu iš eksponentiškai išaugusio susidomėjimo pirkti auksą ir eilių prie įmonės“, – prisiminė Pawełas Mazurekas.

„Karas buvo veiksnys, dėl kurio žmonės masiškai, apimti panikos, pirko auksą“, – pridūrė jis.

Auksas namuose ir centrinių bankų saugyklose

„Forex Club“ duomenimis, 2025 m. 21% lenkų pradėjo investuoti į auksą, o didžiausia dalis (12%) į rinką įžengė laikotarpiu nuo balandžio iki lapkričio.

P. Mazurekas teigė šią tendenciją aiškiai matantis ir savo pardavimų statistikoje.

„Susidomėjimas fiziniu auksu kasmet auga 30–50%, daugiausia tarp pavienių pirkėjų“, – sakė Pawełas Mazurekas, pridurdamas, kad augo ir vidutinės sandorių vertės, iš dalies dėl pakilusių spot kainų.

Populiariausi pasirinkimai pradedantiesiems – 1–50 gramų luiteliai ir investicinės (bullion) monetos.

Nepaisant augimo, Lenkija regione vis dar atsilieka. Skaičiuojama, kad auksą savo portfeliuose turi apie 10–15% lenkų, o Vakarų kaimyninėse šalyse šis rodiklis yra gerokai didesnis.

Vokietijoje privatūs namų ūkiai, kaip manoma, valdo apie 9 000–9 300 tonų aukso – daugiau nei Vokietijos centrinis bankas „Bundesbank“, turintis 3 350–3 378 tonas.

Lenkijoje situacija priešinga: Nacionalinis bankas yra sukaupęs apie 550 tonų, o privačios atsargos vertinamos 200–500 tonų.

2023 m. pradžioje vidutinis lenkas turėjo maždaug 3 gramus aukso, o vidutinis vokietis – apie 103 gramus.

Pasauliniu mastu privatus aukso turėjimas labiausiai koncentruotas Pietų ir Rytų Azijoje. Indija pirmauja su 26 000–34 600 tonų (didelė dalis – šeimose iš kartos į kartą paveldimi juvelyriniai dirbiniai). Kinijoje turima 23 000–31 000 tonų, JAV – apie 26 000 tonų.

Ryškesnė išimtis savo regione – Turkija: Pasaulio aukso taryba („World Gold Council“) fiksavo, kad vien 2022 m. šalyje buvo nupirkta 80 tonų aukso. Tai siejama su infliacija, pasiekusia apie 80% per metus, ir giliu nepasitikėjimu lira.

Centriniai bankai auksą rekordiniais tempais kaupia jau ketvirtus metus iš eilės – nuo ECB iki Kinijos ir Indijos institucijų. Taip siekiama diversifikuoti rezervus ir mažinti priklausomybę nuo JAV dolerio geopolitinės fragmentacijos sąlygomis.

P. Mazureko teigimu, tai turėtų būti signalas ir privatiems investuotojams.

„Privatūs investuotojai ne tiek kopijuoja, bet… manau, kad jie ima gerą pavyzdį iš centrinių bankų, nes centriniai bankai perka fizinį auksą tam, kad apsidraustų valstybės finansus“, – sakė Pawełas Mazurekas.

„Todėl, jei centriniai bankai vykdo tokius didelius pirkimus ir laiko dideles fizinio aukso atsargas, tai yra signalas, kad ir individualūs investuotojai turėtų apsvarstyti savo privataus turto apsaugą fiziniu auksu“, – pridūrė jis.

Besikeičiantis investuotojų požiūris

Liuksemburge veikiančios „Oldenburg Capital Partners“ įkūrėjas Patrice’as Mesnier mano, kad dabartinė paklausa yra daugiau nei reakcija į antraštes.

„Tiesioginė reakcija yra nuspėjama: kai įvyksta didelis geopolitinis lūžis, privatūs pirkėjai griebiasi monetų ir luitų. Dabartinį momentą išskiria tai, kad ši paklausa išlieka“, – „Euronews“ aiškino Patrice’as Mesnier.

Jo teigimu, mažmeninė paklausa augo jau kelis mėnesius iki naujausio konflikto paaštrėjimo – ir ją skatino ne vien gynybinis instinktas.

„Pirkimas jau nebėra vien gynybinis. Investuotojai vis geriau supranta, kad aukso pasiūla yra ribota, o fiat pinigų pasiūla – nepastovi ir reaktyvi. Šis suvokimo pokytis nedingsta vos tik nurimus antraštėms“, – teigė Patrice’as Mesnier.

Jis platesnį pokytį sieja su lėtai mažėjančiu pasitikėjimu doleriu denominuotu turtu, o taip pat su užsitęsusios geopolitinės fragmentacijos sukeliamu infliaciniu spaudimu.

„Auksas išlaiko stabilią vidinę vertę būtent todėl, kad jo gavyba negali reikšmingai padidėti“, – sakė Patrice’as Mesnier, pridurdamas, kad nors virš žemės jau sukauptos atsargos yra didelės, žemėje esančių telkinių kiekis iš esmės ribotas, ir dabartinė krizė šios realybės nekeičia.

Fizinio aukso privalumai

„Mazovia Mint“ („Mennica Mazovia“) komunikacijos vadovė Aneta Mazurek pirmiausia pabrėžia mobilumą.

Pasak jos, 2022 m. bėgdami nuo karo ukrainiečiai galėjo pasiimti tik tai, kas telpa kišenėje ar lagamine, o auksas – priešingai nei nekilnojamasis turtas, menas ar transporto priemonės – kritiniu atveju gali būti lengvai išsivežamas.

Antras privalumas – mokestinis. Pagal ES teisę investicinio aukso tiekimas, įsigijimas Bendrijos viduje ir importas yra neapmokestinami PVM.

Trečias privalumas – pasaulinis likvidumas.

„Auksą iš tiesų galima parduoti visame pasaulyje už bet kurią valiutą. Jis labai likvidus. Iš esmės, kai kalbame apie pirkimą – viskas labai paprasta: reikia turėti pinigų ir sumokėti. O parduodant – lygiai tas pats. Auksas visada paklausus“, – sakė Aneta Mazurek.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad auksą lengva dalyti: jis siūlomas įvairiais formatais, pavyzdžiui, „combibar“ tipo luitai, suskirstyti dalimis tarsi šokoladas. Be to, auksą paprasta laikyti.

„Vienas kilogramas, kurio vertė siekia apie 600 tūkst. svarų sterlingų, yra maždaug išmaniojo telefono dydžio“, – pažymėjo Aneta Mazurek.

2025 m. pabaigoje aukso kaina siekė apie 4 000 JAV dolerių už unciją, o 2026 m. sausį buvo pakilusi net iki 5 500 JAV dolerių.

Šį šuolį lėmė ne tik geopolitika, bet ir infliacijos krizė. Analitikų prognozės, kurias skelbia tokios institucijos kaip „JP Morgan“, „Wells Fargo“, „UBS“, „CIBC“, „Deutsche Bank“ ir „Société Générale“, 2026 m. pabaigoje net leidžia svarstyti apie aukso kainą, viršijančią 6 000 JAV dolerių už unciją.