Kape Kanaveralas (Florida). Trečiadienį iš orbitos nevaldomai nusileido ir į atmosferą virš Ramiojo vandenyno įskriejo senas „NASA“ mokslo palydovas.
JAV Kosminių pajėgų teigimu, zondas „Van Allen Probe A“ į Žemės atmosferą įskriejo į vakarus nuo Galapagų salų.
„NASA“ prognozavo, kad dalis 1 323 svarų (apie 600 kg) masės aparato gali išlikti po įskridimo, tačiau didžioji jo dalis turėjo sudegti atmosferoje.
Kosminė agentūra įvertino kūno sužalojimo riziką kaip 1 iš 4 200.
Jo dvynys – „Van Allen Probe B“ – vis dar skrieja Žemės orbitoje, tačiau jau nebeveikia.
Taip pat skaitykite:
Abu aparatai buvo paleisti 2012 m. Jie septynerius metus skrido pro Van Aleno radiacijos juostas, supančias Žemę, ir jas tyrinėjo, kol galiausiai nutraukė veiklą.
Kai 2019 m. palydovams baigėsi kuras, „NASA“ tikėjosi, kad jie orbitoje išliks iki 2034 m.
Vis dėlto, pasak kosminės agentūros, pastaraisiais metais sustiprėjęs Saulės aktyvumas paspartino zondo „Van Allen Probe A“ nusileidimą.
Prognozuojama, kad zondas „Van Allen Probe B“ į atmosferą neįskries anksčiau nei 2030 m.
Nyderlandų mokslininkas Marco Langbroekas pažymėjo, kad visų objektų grįžimą į atmosferą sunku tiksliai numatyti, tačiau šis atvejis buvo ypač sudėtingas dėl ekscentriškos, nesimetriškos orbitos.
Taip pat skaitykite:
