JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija rengiasi laikinai sustabdyti vadinamąjį Joneso aktą – prieš daugiau nei šimtmetį priimtą jūrinės prekybos įstatymą, ribojantį krovinių gabenimą tarp Amerikos uostų. Toks sprendimas svarstomas Vašingtonui mėginant suvaldyti dėl karo su Iranu sparčiai kylančias naftos kainas.
Kaip skelbia „Bloomberg“, 30 dienų trukmės Joneso akto išimtis (leidimas) suteiktų galimybę užsienio tanklaiviams gabenti degalus iš JAV Persijos įlankos pakrantės ir kitų šalies regionų į perdirbėjus Rytų pakrantėje.
Šis žingsnis – viena iš kelių priemonių, kurias Trumpo administracija svarsto siekdama pristabdyti brangstančios naftos ir benzino kainas.
Anksčiau šią savaitę Vašingtonas pranešė apie 172 mln. barelių naftos išleidimą iš Strateginių naftos atsargų. Tai – koordinuotų tarptautinių pastangų dalis kartu su G7 ekonomikomis ir Tarptautine energetikos agentūra (IEA), siekiant į pasaulines rinkas papildomai įlieti 400 mln. barelių.
Vis dėlto, po IEA pranešimo naftos kainos, kaip teigiama, dar labiau pakilo.
Taip pat skaitykite:
Kas yra „Jones“aktas?
Joneso aktas, oficialiai vadinamas 1920 m. Prekybinės laivybos aktu (angl. Merchant Marine Act of 1920), numato, kad prekės, gabenamos tarp dviejų JAV uostų, turi būti vežamos laivais, kurie yra pastatyti JAV, priklauso JAV įmonėms, plaukioja su JAV vėliava, o jų įgulas daugiausia sudaro JAV darbuotojai ir nuolatiniai šalies gyventojai.
Iš pradžių šis įstatymas buvo skirtas užtikrinti vidaus laivų statybos pajėgumus ir parengti prekybinės laivybos jūrininkų rezervą, kurį būtų galima panaudoti nacionalinių krizių metu. Tačiau šiandien jis taikomas laivynui, kuris, kaip nurodoma, sumažėjo nuo 193 reikalavimus atitikusių vandenynais plaukiojančių laivų iki vos 92.
Praktikoje toks reguliavimas smarkiai pabrangina vidaus naftos ir dujų gabenimą tarp JAV uostų. Laikino sustabdymo atveju bendrovės galėtų samdyti pigesnius, su užsienio vėliava plaukiojančius laivus, kad aprūpintų pakrančių perdirbimo gamyklas.
Tačiau ši priemonė turi tiek politinių, tiek ekonominių komplikacijų. Joneso aktą tvirtai remia jūrinių profesinių sąjungų organizacijos, todėl bet koks jo sustabdymas laikomas politiškai jautriu sprendimu.
Paskutinį kartą Joneso akto išimtis buvo suteikta 2022 m. spalį – tanklaiviui, tiekusiam kurą Puerto Rikui po uragano „Fiona“.
Taip pat skaitykite:
Dar anksčiau, 2021 m., prezidento Joe Bideno administracija laikinai sušvelnino įstatymo taikymą bendrovei „Valero Energy“, kai kibernetinė ataka sutrikdė svarbaus Rytų pakrantės degalų vamzdyno veiklą.
