Šešios didžiausios Europos Sąjungos ekonomikos ragina Briuselį paspartinti ilgai lauktą kapitalo rinkų integraciją, siekiant „sustiprinti Europos augimo potencialą“. Tai teigiama antradienį Euro grupės vadovui ir keliems ES komisarams išsiųstame laiške.

Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Lenkijos ir Ispanijos finansų ministrai nurodo, kad apčiuopiama pažanga atnaujintame projekte „Taupymo ir investicijų sąjunga“ tapo „skubia būtinybe“. Laiškas adresuotas už ekonomiką atsakingam ES komisarui Valdžiui Dombrovskiui ir Euro grupės pirmininkui.

„Gilesnės ir labiau integruotos kapitalo rinkos sustiprintų Europos augimo potencialą, padidintų jos ekonominį suverenumą ir suteiktų tvirtesnį pagrindą finansuoti bendrus prioritetus“, – teigiama laiške.

Ministrai ypač ragina ES institucijas iki vasaros pasiekti valstybių narių susitarimą dėl vieno svarbiausių kapitalo rinkų integracijos darbotvarkės elementų – Rinkos integracijos ir priežiūros dokumentų paketo (MISP).

MISP – tai Europos Komisijos parengtų teisėkūros pasiūlymų rinkinys, skirtas sustiprinti finansų rinkų infrastruktūrų priežiūrą visoje ES ir pagerinti jų veikimą.

„Vienas pagrindinių šio paketo tikslų – pašalinti nacionalines kliūtis ir pagerinti tarpvalstybinį investicinių fondų platinimą, kad investuotojai galėtų lengviau pasiekti ES kapitalo rinkas, o įmonės pasinaudotų gilesniais kapitalo telkiniais“, – rašoma laiške.

Šešios šalys taip pat prašo ES sparčiau įgyvendinti skaitmeninių mokėjimų darbotvarkę: skatinti privačius visos Europos mokėjimų tinklus, galinčius konkuruoti su JAV įsikūrusiomis „Visa“ ir „Mastercard“, bei paspartinti skaitmeninio euro diegimą.

Susitarimas iki vasaros

Kapitalo rinkos leidžia įmonėms ir vyriausybėms pritraukti lėšų parduodant investuotojams tokį turtą kaip akcijos ar obligacijos.

Siekdama sustiprinti ir labiau integruoti šias rinkas visoje ES, Europos Komisija pasiūlė teisėkūros priemonių paketą pagal „Taupymo ir investicijų sąjungos“ iniciatyvą.

Pastaraisiais mėnesiais ES šalys ir institucijos signalizavo apie ambicingesnį tikslą – iki birželio pasiekti bendraįstatymų leidėjų susitarimą dėl daugumos „Taupymo ir investicijų sąjungos“ teisėkūros iniciatyvų.

Vis dėlto ES valstybės dar nėra visiškai suderinusios techninių kapitalo rinkų integracijos aspektų, todėl stringa platesnė strateginė darbotvarkė.

Kitas svarbus teisėkūros pasiūlymas – pakeitimai vertybinių popierių pakeitimo (sekuritizacijos) sistemai. Tai 2019 m. įtvirtintos ES taisyklės, kuriomis siekta užtikrinti saugesnę rinkos praktiką ir padėti išvengti finansinių sukrėtimų, panašių į 2008 m. pasaulinę krizę.

Pasak laiško signatarų, peržiūra, kuria siekiama supaprastinti tam tikrus reikalavimus ir sumažinti dideles veiklos sąnaudas, turėtų būti patvirtinta iki 2026 m. rudens.

Skaitmeniniai mokėjimai

Šešios ES šalys taip pat remia papildomų privačių visos Europos skaitmeninių mokėjimų sprendimų kūrimą. Tai laikoma svarbiu ES strateginės autonomijos ramsčiu, nes didžioji dalis skaitmeninių mokėjimų šiuo metu apdorojama per JAV infrastruktūras.

Remiantis 2025 m. Europos Centrinio Banko duomenimis, „Mastercard“ ir „Visa“ sudaro 61% kortelių mokėjimų ir beveik 100% tarpvalstybinių kortelių mokėjimų.

Tokiame kontekste šalys ragina paspartinti ir viešo skaitmeninio mokėjimo sprendimo – skaitmeninio euro – įgyvendinimą. Šiuo metu dėl jo dar deramasi. Skaitmeninis euras būtų elektroninė grynųjų pinigų forma, kurią leistų Europos Centrinis Bankas ir kuri taptų papildoma atsiskaitymo priemone greta grynųjų bei bankų išduodamų kortelių.

Projektas susiduria su reikšmingais vėlavimais Europos Parlamente. Visų pirma, pagrindinis pranešėjas šiuo klausimu, Ispanijos centro dešinės europarlamentaras Fernando Navaretė, siekia susiaurinti skaitmeninio euro taikymo apimtį iki atsiskaitymų neprisijungus (offline), kad būtų išvengta konkurencijos su privačia infrastruktūra, tokia kaip „Visa“ ir „Mastercard“.

„Raginame kuo greičiau užbaigti skaitmeninio euro teisėkūros procesą ir kviečiame Europos Parlamentą laikytis Tarybos požiūrio – nustatyti skaitmeninį eurą (tiek prisijungus, tiek neprisijungus) kaip visapusišką, sąveikų ir suverenią Europos mokėjimo priemonę Europos piliečiams“, – rašė šešios šalys laiške.

Iš pradžių bendraįstatymų leidėjai siekė, kad skaitmeninis euras būtų visiškai įdiegtas iki 2026 m. pabaigos. Tačiau dėl vėlavimų Parlamente šešios šalys konkretaus įgyvendinimo termino laiške neįvardijo.