Rusija žengia link pirmojo plataus ir nuoseklaus kriptovaliutų reguliavimo modelio, kuris apimtų ne tik prekybą „Bitcoin“, bet ir visą skaitmeninio turto rinką. Šalies įstatymų leidėjai tikisi užbaigti teisės aktų projektą iki birželio pabaigos, o galutinį balsavimą Valstybės Dūmoje planuoja jau šią vasarą.
Jei reglamentas bus priimtas, jis įsigaliotų 2027 metų liepos 1 dieną, nuo tos datos kriptovaliutų prekyba taptų legalia tiek kvalifikuotiems, tiek neprofesionaliems investuotojams, tačiau su skirtingais apribojimais.
Numatoma, kad neprofesionalūs investuotojai galės įsigyti tik ribotą skaičių, valdžios institucijų patvirtintų kriptovaliutų. Pirkimo limitas sieks ne daugiau kaip 300 tūkst. rublių per metus. Tokiu būdu valdžia siekia išvengti pernelyg didelės rizikos mažmeniniams pirkėjams ir kartu sukurti saugią, centralizuotai prižiūrimą prekybos aplinką.
Pasak Maskvoje įsikūrusios teisės firmos „White Stone“ teisininkės Aleksandros Fedotovos, centrinis bankas greičiausiai sudarys specialų sąrašą patvirtintų kriptovaliutų, kurias bus leidžiama įsigyti smulkiesiems investuotojams.
Į jį, anot jos, neabejotinai pateks „Bitcoin“ ir „Ethereum“, taip pat galimai „Solana“ ar „TON“, kurios Rusijoje sparčiai populiarėja. Visa kita bus prieinama tik kvalifikuotiems investuotojams.
Neribotos galimybės profesionalams
Profesionalūs ir licencijuoti investuotojai galės prekiauti kriptovaliutomis be apribojimų, tačiau kai kurie turtai, tokie kaip anonimiškumą užtikrinantys „Monero“ ar „Zcash“, bus uždrausti.
Tokį sprendimą valdžios institucijos grindžia kovos su pinigų plovimu reikalavimais – jos ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl šių kriptovaliutų anonimiškumo ir jų nesuderinamumo su tarptautiniais finansinio skaidrumo standartais.
Pažymima, jog reguliavimas neapsiribos vien tik prekyba. Rengiami įstatymai apims ir skaitmeninio turto leidybą, kasybą (angl. mining) bei cirkuliaciją. Šiuo žingsniu siekiama aiškiai apibrėžti, kas gali išgauti kriptovaliutas, kokiomis sąlygomis tai leidžiama daryti ir kokie turėtų būti tokios veiklos mokesčiai bei ataskaitų teikimo mechanizmai.
Vis dėlto, viena svarbi nuostata liks nepakeista. Kriptovaliutomis atsiskaityti šalies viduje ir toliau bus draudžiama. Nepaisant nuosaikesnio požiūrio į prekybą ir investicijas, Rusijos centrinis bankas išlieka tvirtas šiuo klausimu, laikydamasis nuostatos, kad skaitmeninis turtas neturi pakeisti nacionalinės valiutos mokėjimo funkcijos.
Užsienio platformos ir ataskaitų prievolės
Įdomu tai, kad naujajame projekte numatyta galimybė Rusijos gyventojams legaliai pirkti kriptovaliutas per užsienio platformas. Tačiau tam būtina sąlyga – visos transakcijos turi būti deklaruojamos mokesčių institucijoms. Ši tvarka leistų naudotis globaliais likvidumo šaltiniais, bet kartu užtikrintų finansinį skaidrumą.
Stabiliosios kriptovaliutos (angl. stablecoins) bus vertinamos atskirai. Fedotova pažymi, kad doleriu susieti žetonai greičiausiai bus klasifikuojami kaip priemonės, skirtos tarpvalstybiniams atsiskaitymams.
Tai galėtų reikšti, jog jų naudojimas tarptautinėse operacijose būtų teisiškai įtvirtintas, tačiau vietiniai apribojimai dėl jų cirkuliacijos šalies viduje išliktų galioti.
Licencijavimas ir bausmės
Įstatymo projekte taip pat numatytos nuobaudos, nuo administracinės ir finansinės atsakomybės iki galimų baudžiamųjų bylų. Tai apims ne tik vartotojus, bet ir tarpininkus, veikiančius be licencijos ar pažeidžiančius naująsias taisykles.
Pasak Anatolijaus Aksakovo, vadovaujančio Valstybės Dūmos Finansų rinkos komitetui, šios bausmės bus artimos toms, kurios taikomos nelegaliai bankininkystei.
Tarpininkai ir mainų platformos, kurios šiuo metu jau veikia su oficialiais leidimais, galės tęsti veiklą pagal naują tvarką. Tačiau visos kitos platformos ir saugojimo (angl. custody) paslaugas teikiančios įmonės privalės gauti naujus licencijų tipus, atitinkančius jų veiklos pobūdį. Tai turėtų padėti suvaldyti vadinamąją „pilkąją zoną“, kurioje šiuo metu operuoja nemažai rinkos dalyvių.
Rusija, ilgą laiką laikydamasi neapibrėžtos pozicijos kriptovaliutų atžvilgiu, dabar artėja prie reguliavimo, kuris ne tik įteisintų „Bitcoin“ prekybą, bet ir atvertų duris aiškesnei ir kontroliuojamai skaitmeninio turto rinkai.
Tikėtina, kad šis modelis taps kompromisu tarp valstybės siekio išlaikyti kontrolę ir vis didėjančio visuomenės bei verslo susidomėjimo kriptoturto galimybėmis.