Dauguma mūsų virtuvėse stovinčių šaldytuvų nuo pat jų atsiradimo laikų iš esmės mažai pasikeitė.

Technologijos, kurios šiandien dominuoja mūsų kasdienybėje, per pastaruosius kelis dešimtmečius pasikeitė visais įmanomais aspektais.

Viskas – nuo telefonų kišenėse iki automobilių, kuriais važinėjame kasdien, – tapo gerokai kitokia nei jų pirminės versijos. Tad koks galėtų būti kitas virtuvės inovacijų žingsnis?

Kaip jaustumėtės, jei jūsų virtuvėje atsirastų modernus šaldytuvas, vėsinamas itin plonomis plėvelėmis?

Kaip šaldytuvai keitėsi nuo pat jų išradimo

Alexanderis C. Twiningas dažnai įvardijamas kaip pirmojo komercinio masto šaldytuvo išradėjas.

Iš esmės jis sukūrė „praktinį įrenginį“, kurį restoranai ir alaus daryklos galėjo naudoti savo produkcijai išsaugoti. Plačioji visuomenė su šaldytuvais pirmą kartą realiai susidūrė tuomet, kai „General Electric“ 1927 m. pristatė „monitor-top“ modelį ir taip atnešė šią technologiją į milijonus eilinių amerikiečių virtuvių.

Powellas Crosby jaunesnysis buvo pirmasis žmogus, šaldytuvuose įrengęs lentynas – dalyką, kurį šiandien laikome savaime suprantamu.

Šaldytuvai suteikė galimybę pratęsti maisto galiojimo laiką, išlaikant jį kuo žemesnėje temperatūroje. Tačiau ką dar būtų galima padaryti, kad jie veiktų efektyviau?

Itin plonos medžiagos jau tapo praktiškų sprendimų pagrindu

Mokslas ir technologijos atvėrė naują itin plonų medžiagų pasaulį, kuris pastebimai keičia mūsų gyvenimą.

Vienas ryškiausių pavyzdžių – grafenas. Ši itin plona medžiaga yra vos vieno atomo storio. Nors grafenas yra maždaug 300 tūkst. kartų plonesnis už įprastą popieriaus lapą, jis stebėtinai tvirtas – iš tiesų apie 200 kartų tvirtesnis už plieną.

Pastaruoju metu mokslas pateikė ne vieną stulbinančią naujovę.

Nuo vis plonesnių išmaniųjų telefonų, kurie kone „pradingsta“ kišenėse, iki kitų netikėtų sprendimų – inovacijų spektras sparčiai plečiasi.

Taip pat smarkiai pasikeitė ir mūsų namai.

Nemaža dalis pasaulio gyventojų siekia atsijungti nuo nacionalinių elektros tinklų ir namus aprūpinti energija iš saulės ar vėjo. Vienas dalykas, galintis priartinti šį tikslą, – efektyvesnis šaldytuvas virtuvėje.

Mokslininkų komanda, daug dėmesio skirianti ploniausioms pasaulio medžiagoms, „Johns Hopkins University“ aplinkoje kūrė išties išskirtinę medžiagą.

Jūsų virtuvėje gali atsirasti naujausias inovatyvus sprendimas

Mokslininkų komanda iš „Johns Hopkins Applied Physics Laboratory“ sukūrė tai, ką patys apibūdina kaip „nano-inžinerinę“ medžiagą.

Controlled Hierarchically Engineered Superlattice Structures (CHESS) – itin plona medžiaga, kurios efektyvumas yra dvigubai didesnis nei įprastų termoelektrinių vėsinimo sistemų. Dauguma šaldytuvų naudoja kompresorių, kuris varo šaltą orą į sistemą ir paskirsto jį po visą šaldytuvo vidų.

Net ir patys moderniausi šaldytuvai, kurių priekyje įmontuoti ekranai ir įvairios išmaniosios funkcijos, vis tiek naudoja seną kompresorinę vėsinimo schemą.

Teigiama, kad dėl šios inovacijos tokia praktika ilgainiui gali tapti praeitimi. Medžiaga sukurta bendradarbiaujant su „Samsung Research“ ir, kaip nurodoma, užtikrina 100% didesnį vėsinimo efektyvumą.

Nauja mokslo era, įkvėpta filmų ir svajonių

Technologijos leido mums priartėti prie mokslinės fantastikos ir kurti sprendimus, kurie dar neseniai atrodė neįmanomi.

Kadangi itin plona CHESS medžiaga yra labai kompaktiška ir itin efektyvi, ją galima pritaikyti skirtingiems masteliams – didinti arba mažinti pagal poreikį.

Mūsų technologinė pažanga atvedė prie įvairių inovacijų – nuo naujų energijos sprendimų iki naujausios CHESS itin plonos medžiagos, kuri, tikėtina, gali padėti šaldytuvams veikti maksimaliai efektyviai. Panašu, kad esame visai arti dar vieno technologinės raidos šuolio.