Ekonomistai skaičiuoja, kad kylant naftos ir dujų kainoms euro zonos infliacija gali pastebimai ūgtelėti. Rinkos jau pradėjo įkainoti riziką, jog 2026 m. gali būti didinamos palūkanų normos.

Pirmadienį naftos kainos patyrė vieną dramatiškiausių vienos sesijos apsisukimų istorijoje – JAV prezidentui Donaldui Trumpui leidus suprasti, kad JAV vadovaujama karinė kampanija prieš Iraną artėja prie pabaigos.

Tačiau Europos vartotojams šis atokvėpis dar nepasiekė degalinių.

Pirmadienio vakarą per spaudos konferenciją D. Trumpas teigė, kad JAV ir Izraelio pajėgos karinėse operacijose prieš Iraną sparčiai juda į priekį, ir pabrėžė, jog Vašingtonas neleis sutrikdyti pasaulinių energijos tiekimo maršrutų, įskaitant Hormūzo sąsiaurį.

„Naftos tiekimas bus kur kas saugesnis“, – sakė Donaldas Trumpas, pridurdamas, kad Jungtinės Valstijos prireikus galėtų lydėti tanklaivius per šį strategiškai svarbų vandens kelią.

Paklaustas, ar konfliktas galėtų baigtis per kelias dienas, D. Trumpas atsakė:

„Manau, kad taip“, – teigė Donaldas Trumpas.

JAV etaloninė nafta „West Texas Intermediate“, kuri sekmadienio vakarą dėl baimių, kad Hormūzo sąsiauris gali būti uždarytas, buvo šoktelėjusi iki 119 JAV dolerių (110 eurų) už barelį, pirmadienio sesijos pabaigoje smuko žemiau 90 JAV dolerių (83 eurų). Taigi per mažiau nei 24 valandas kaina pasikeitė daugiau kaip 30 dolerių.

Nors naftos ateities sandorių kainos krito itin staigiai, didmeninių naftos kainų persidavimas į mažmenines degalų kainas nei būna momentinis, nei visada simetriškas.

Būtent šis vėlavimas yra viena priežasčių, kodėl ekonomistai dar neskuba skelbti, kad rizikos euro zonos infliacijai jau praėjo.

Degalų kainos Europoje vis dar laikosi apie 2 eurus už litrą

Remiantis degalų kainas realiuoju laiku Europoje stebinčia platforma „Fuelo“, benzino ir dyzelino kainos daugelyje didžiųjų Europos miestų išlieka pakilusios.

Milane 95 markės benzinas kainuoja apie 1,89 euro už litrą, dyzelinas – apie 2,10 euro. Paryžiuje benzinas kiek brangesnis (apie 1,92 euro), o dyzelinas šiek tiek pigesnis (apie 2,06 euro).

Brangiausia iš šių trijų miestų yra Frankfurtas: 95 markės benzinas čia siekia apie 2,12 euro už litrą, dyzelinas – apie 2,19 euro.

„Svarbiausias kanalas, per kurį konfliktas su Iranu gali paveikti augimą, infliaciją ir pinigų politiką Europoje, yra energijos kainų kilimas, nes dauguma Europos valstybių yra grynosios naftos ir dujų importuotojos“, – praėjusią savaitę paskelbtoje apžvalgoje rašė „Goldman Sachs“ vyriausiasis Europos ekonomistas Svenas Jari Stehnas.

Pasak „Goldman Sachs“ taikomos taisyklės, 10 proc. naftos kainos padidėjimas euro zonos bendrąją (headline) infliaciją vidutiniškai pakelia apie 0,3 proc.

Vis dėlto bankas perspėjo, kad smūgį gali sustiprinti netiesiniai efektai, ypač jei išliks pakilusios ir dujų kainos, kurių dinamika skiriasi nuo naftos.

Trys euro zonos infliacijos scenarijai

„Bank of America“ vyriausiasis Europos ekonomistas Rubenas Segura-Cayuela išskyrė tris scenarijus, priklausomai nuo to, kiek ilgai išsilaikys padidėjusios energijos kainos.

Pagal labiausiai tikėtiną scenarijų naftos kaina stabilizuojasi ties maždaug 80 JAV dolerių (74 eurų) už barelį, o Nyderlandų TTF dujų kaina – apie 50 eurų/MWh ir tokios kainos laikosi maždaug du mėnesius.

Tokiu atveju euro zonos infliacija kovą ir balandį trumpam pasiektų apie 2,5 proc., o vasaros pabaigoje vėl kristų žemiau 2 proc. BVP 2026 m. augtų apie 1,0 proc. – lėtai, bet valdomai, ir tikėtina, kad tai nepriverstų ECB griežtinti politikos.

Staigesnis šokas, kai nafta pakyla iki 100 JAV dolerių (92 eurų), o dujos – iki 60 eurų/MWh, būtų žalingesnis. Tuomet 2026 m. infliacija vidutiniškai siektų 2,4 proc., o antrąjį ketvirtį viršytų 3 proc. Augimas sulėtėtų iki maždaug 0,8 proc., o sugrįžimas prie ECB 2 proc. tikslo, tikėtina, nusikeltų į 2027 m. pradžią.

Trečiasis scenarijus numato užsitęsusį sutrikimą: net jei nafta laikytųsi ties 80 JAV dolerių, keturių mėnesių energijos šokas galėtų pakelti metinę infliaciją iki maždaug 2,2 proc., o antrąjį ketvirtį vidutinė infliacija siektų apie 2,5 proc. Euro zonos BVP augimas sulėtėtų iki maždaug 0,9 proc., kartu išaugant laikino ekonomikos susitraukimo rizikai.

R. Segura-Cayuela vertinimu, jei energijos kainos išliktų aukštos, ECB greičiausiai tektų didinti palūkanų normas iš viso 50–75 baziniais punktais, labiausiai tikėtina – iki rugsėjo.

„Jei energijos kainos iki birželio nenormalizuosis, ECB gali ir padidinti palūkanas“, – sakė Rubenas Segura-Cayuela.

„Rinkos jau įkainoja šią riziką“, – pridūrė Rubenas Segura-Cayuela.

„Oxford Economics“: senasis „peržvelgimo“ principas nebeveikia

„Oxford Economics“ vyresnysis ekonomikos patarėjas Michaelas Saundersas pabrėžia, kad grėsmė susijusi ne vien su naftos kainų lygiu, bet ir su tuo, ar centriniai bankai dar turi pakankamai patikimumo „absorbuoti“ šoką nesiimdami veiksmų.

Pasak jo, ankstesnė prielaida, jog centriniai bankai gali tiesiog „peržvelgti“ energijos kainų sukeltą infliaciją, nebeveikia. Naujoji strategija – aktyviau atsverti riziką, kad energijos kainų šokas persiduos į platesnius infliacijos lūkesčius.

Naudodamasis „Oxford Economics“ pasauliniu ekonominiu modeliu, M. Saundersas įvertino, kad dabartinės energijos kainų prielaidos reikštų maždaug 0,5–0,6 proc. punkto didesnę euro zonos infliaciją 2026 m. ketvirtąjį ketvirtį, nei prognozuota anksčiau. Poveikis Europoje būtų didesnis nei daugelyje kitų didžiųjų ekonomikų dėl struktūrinės priklausomybės nuo energijos importo.

M. Saundersas taip pat pažymėjo, kad artimiausiu metu ECB greičiausiai laikys palūkanas nepakeistas, tačiau, kai palūkanų lygis jau yra maždaug neutralus, bankas šiemet gali rinktis griežtinimą, jei energijos kainų šuolis užsitęs.

Prognozių rinkos ECB palūkanų didinimo tikimybę vertina 42 proc.

Finansinių prognozių platforma „Polymarket“ šiuo metu rodo 42 proc. tikimybę, kad ECB 2026 m. didins palūkanų normas. Dar prieš prasidedant Irano konfliktui (mažiau nei prieš dvi savaites) ši tikimybė siekė vos 12 proc.

Toks beveik trigubas tikimybės šuolis atspindi, kaip stipriai rinka pervertino ECB reakcijos funkciją.

Iki D. Trumpo administracijos kampanijos prieš Iraną vyravo tvirtas konsensusas, kad išsivysčiusiose šalyse palūkanų normos bus mažinamos. Dabar, energijos kainų kurstomai infliacijai grasinant artimiausiais mėnesiais vėl kilstelėti euro zonos bendrąją infliaciją virš 3 proc., investuotojai vis aktyviau draudžiasi nuo scenarijaus, jog ECB gali būti priverstas dar kartą griežtinti pinigų politiką.