Marse įvyko netikėtas atradimas: marsaeigis „Curiosity“ atsitiktinai praskėlė iš pažiūros niekuo neišsiskiriantį akmenį ir jo viduje aptiko ryškiai geltonų kristalų.
2024 m. gegužę beveik 899 kilogramus sveriantis marsaeigis pervažiavo trapią mineralų sankaupą. Akmuo suskilo ir atvėrė elementinės sieros kristalus, dar vadinamus brimstonu. Nors Marse gana dažnai randama sulfatų, tai pirmasis atvejis, kai raudonojoje planetoje aptikta gryna, elementinė siera.
Dar įdomiau tai, kad vietovėje, vadinamoje Gediz Vallis kanalu, kur „Curiosity“ ir rado šį akmenį, gausu panašiai atrodančių riedulių. Tai leidžia manyti, jog elementinė siera kai kuriose šios vietovės vietose gali būti gana paplitusi.
„Rasti lauką akmenų, sudarytų iš grynos sieros, yra tas pats, kas dykumoje aptikti oazę. Jos ten neturėtų būti, todėl dabar turime paaiškinti, kaip ji atsirado. Keistų ir netikėtų dalykų atradimas ir daro planetų tyrinėjimą tokį įdomų“, – 2024 m. liepą teigė „NASA“ Reaktyvinio judėjimo laboratorijos projekto mokslininkas Ashwinas Vasavada.
Sulfatai – tai druskos, kurios susidaro, kai siera (dažniausiai junginių pavidalu) vandenyje susimaišo su kitais mineralais. Vandeniui išgaravus, mineralai išdžiūsta ir lieka sulfatų nuosėdos. Tokie mineralai mokslininkams padeda geriau suprasti Marso vandens istoriją ir tai, kaip planeta kito per milijardus metų.
Taip pat skaitykite:
Tačiau gryna siera susidaro tik labai specifinėmis sąlygomis. Iki šiol nebuvo manoma, kad tokios sąlygos galėjo egzistuoti tame Marso regione, kuriame „Curiosity“ užfiksavo šį radinį. Būtent todėl atradimas kelia dar daugiau klausimų apie planetos geologinę praeitį.
Be to, siera yra vienas gyvybei svarbių elementų. Gyvi organizmai ją dažniausiai įsisavina sulfatų pavidalu ir naudoja, pavyzdžiui, gamindami amino rūgštis, reikalingas baltymams susidaryti. Vis dėlto šis radinys dar nereiškia, kad Marse aptikta gyvybė: aiškių jos požymių iki šiol nerasta.
Mokslininkai pabrėžia, kad tyrinėjant Marsą dažnai aptinkama įvairių gyvybei potencialiai naudingų „ingredientų“: cheminių junginių, vandens pėdsakų, buvusių tinkamų gyventi sąlygų ženklų. Tačiau iki šiol tai nėra pakankamas įrodymas, kad planeta kada nors buvo apgyvendinta.
Įdomu tai, kad elementinė siera galėjo likti nepastebėta dar ilgai, jei „Curiosity“ nebūtų pasirinkęs tokio maršruto, kuris leido jam netyčia pervažiuoti ir praskelti vieną iš riedulių. Marsaeigio prietaisai galėjo ištirti ir identifikuoti sieringus akmenis Gediz Vallis kanale, tačiau tik atsivėręs akmens vidus atskleidė, kas jame slypi.
Kitas žingsnis – išsiaiškinti, kaip, remiantis tuo, ką žinome apie Marsą, elementinė siera galėjo atsirasti šioje vietoje. Tam gali prireikti detalesnių skaičiavimų ir Marso geologinės raidos modelių.
Taip pat skaitykite:
Tuo metu „Curiosity“ tęsia kelionę Gediz Vallis kanalu – senoviniu vandens keliu, kurio uolienose išlikę pėdsakai apie upę, tekėjusią čia prieš milijardus metų. Mokslininkai viliasi, kad už kito akmens gali laukti ir daugiau netikėtumų.
Marso tyrimai nesustoja ir kitur. „NASA“ marsaeigis „Perseverance“ taip pat tęsia misiją raudonojoje planetoje ir fiksuoja naujus radinius. 2025 m. birželio 19 d. jis per vieną važiavimą įveikė 411 metrų atstumą Marso paviršiumi ir pasiekė naują rekordą – ilgiausią vieno robotinio transporto priemonės važiavimą kitoje planetoje.
