Elektromobilių skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai didėja, todėl kartu plečiasi ir jų įkrovimo infrastruktūra. Šalyje jau veikia vis daugiau viešųjų įkrovimo stotelių, o pagal jų skaičių vienam elektromobiliui Lietuva lenkia dalį Europos Sąjungos valstybių.
Augant tinklui vis daugiau dėmesio skiriama ne tik naujų stotelių įrengimui, bet ir vartotojų patirčiai. Elektromobilių vairuotojams svarbus aiškumas – tiek naudojimosi procesu, tiek kainodara.
Atsižvelgdama į šiuos poreikius energetikos bendrovė „Enefit“ paskelbė apie pokyčius savo viešajame įkrovimo tinkle. Bendrovė nusprendė supaprastinti kainodarą ir pereiti prie aiškesnio dviejų kainų modelio.
Vietoje keturių įkainių – dvi kainos
Iki šiol „Enefit“ elektromobilių įkrovimo tinkle buvo taikomi keturi skirtingi tarifai. Jie priklausė nuo įkrovimo stotelės galios, todėl vairuotojams kartais būdavo sudėtingiau greitai suprasti galutinę kainą.
Atnaujinus kainodarą visame viešajame tinkle bus taikomi tik du įkainiai. Tai turėtų padėti vairuotojams lengviau orientuotis ir paprasčiau planuoti įkrovimo išlaidas.
Taip pat skaitykite:
Pagal naują tvarką iki 99 kilovatų galios įkrovimo stotelėse viena kilovatvalandė kainuos 30 centų. Tuo metu 100 kilovatų ir didesnės galios stotelėse kilovatvalandės kaina sieks 35 centus.
Greitesnis įkrovimas taps pigesnis
Įvedus naują kainodarą dalies greitesnių įkroviklių naudojimas taps pigesnis nei anksčiau. Tai ypač aktualu vairuotojams, kurie dažniau naudojasi greitojo įkrovimo stotelėmis.
Pavyzdžiui, kraunant elektromobilį 100-300 kilovatų galios įkrovikliais kaina sumažės maždaug 22 proc. Dar didesnis pokytis numatytas naudojant itin galingus įkroviklius.
Jeigu elektromobilis kraunamas daugiau nei 300 kilovatų galios ultra greito įkrovimo stotelėse, įkrovimo kaina gali sumažėti apie 29 proc.
Paprastesnė sistema – patogesnė vairuotojams
„Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo plėtros vadovas Tomas Žilionis sako, kad kainodaros pokyčiai atsirado atsižvelgiant į vairuotojų poreikius.
Taip pat skaitykite:
Pasak jo, operatoriai nuolat analizuoja stotelių apkrovą, vartotojų įpročius ir elektromobilių bendruomenės išsakytus lūkesčius. Tokia informacija leidžia geriau suprasti, kokie sprendimai labiausiai pagerintų naudojimosi patirtį.
Jo teigimu, dviejų kainų modelis elektromobilių įkrovimo rinkoje nėra naujas. Jis jau naudojamas daugelyje šalių ir praktikoje pasiteisino.
Todėl tikėtina, kad panašius sprendimus ateityje gali pritaikyti ir daugiau elektromobilių įkrovimo tinklų operatorių.
Plečiamas tinklas ir diegiamos naujos funkcijos
Pasak Tomo Žilionio, elektromobilių įkrovimo infrastruktūra Lietuvoje jau pasiekė gana brandų etapą. Esamam elektromobilių skaičiui viešųjų stotelių tinklas iš esmės yra pakankamas.
Vis dėlto plėtra nesustoja. Operatoriai ir toliau ieško naujų vietų, kur būtų galima įrengti papildomas įkrovimo stoteles ir taip pagerinti jų prieinamumą vairuotojams.
Pastaraisiais metais įdiegta ir naujų technologinių sprendimų. Vienas jų – automatinio įkrovimo funkcija, kai įkrovimo procesas prasideda vos prijungus laidą prie elektromobilio.
Be to, vairuotojai jau gali atsiskaityti už įkrovimą banko kortelėmis. Bendrovė tikisi, kad paprastesnė kainodara taps dar vienu žingsniu gerinant elektromobilių naudojimo patirtį Lietuvoje.
