Europos Sąjungos plataus masto privatumo reformos startuoja sudėtingai – dar pačioje pradžioje valstybės narės nepritaria esminiams pokyčiams, numatytiems Europos Komisijos pasiūlyme atnaujinti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR).
Pirmasis oficialus derybinis dokumentas rodo, kad BDAR keitimas gali tapti itin ginčytinu procesu. Šis teisės aktas laikomas vienu jautriausių Europos technologijų politikos klausimų ir yra vienas intensyviausiai lobistų veikiamų teisėkūros projektų ES istorijoje. Todėl bet kokios pataisos, tikimasi, sukels didelę politinę ir interesų grupių priešpriešą Briuselyje.
Europos Komisija lapkritį pristatė vadinamąjį „skaitmeninį omnibusą“ – planą, kuris yra didesnio duomenų ir dirbtinio intelekto teisės aktų peržiūros paketo dalis.
Šio paketo tikslas – supaprastinti taisykles, mažinti biurokratiją ir stiprinti Europos konkurencingumą, kartu skatinant dirbtinio intelekto technologijų plėtrą. Tai viena iš kelių iniciatyvų, kuriomis siekiama mažinti administracinę naštą ir paspartinti inovacijas.
Naujausias dokumentas, datuotas vasario 20 d., parengtas rotuojančios ES Tarybos pirmininkaujančios valstybės – šiuo metu šias pareigas einančio Kipro. Tekstas skirtas kaip pagrindas valstybėms narėms derėtis dėl bendros pozicijos privatumo reformų klausimu.
Didžiausias ginčas kilo dėl vieno kertinių siūlomų pakeitimų – kaip BDAR apibrėžia asmens duomenis. Jei šis pakeitimas būtų patvirtintas, reikšminga dalis duomenų galėtų atsidurti už privatumo apsaugos ribų.
Siūloma peržiūra siejama su nesenu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu byloje „SRB v EDPS“. Joje konstatuota, kad tam tikrais atvejais pseudonimizuoti duomenys – kai asmens identifikavimo detalės paslepiamos taip, kad žmogaus nebūtų lengva atpažinti – gali būti vertinami kaip nepatenkantys į griežčiausias BDAR apsaugos nuostatas.
Tokie pokyčiai būtų palankūs įmonėms, įskaitant dirbtinio intelekto sprendimų kūrėjus, nes pseudonimizuotus duomenis jie galėtų naudoti laisviau, jei nebūtų pagrįstos galimybės duomenų subjektus vėl identifikuoti.
Vis dėlto siūlymai jau sulaukė pasipriešinimo. Europos privatumo priežiūros institucijos šį mėnesį perspėjo nekeičiant asmens duomenų apibrėžimo, o dalis ES valstybių anksčiau pateiktuose poziciniuose dokumentuose taip pat išreiškė abejonių ir kritiką planuojamai reformai.
Tuo metu technologijų ir verslo interesams atstovaujančios organizacijos Komisijos siūlymus vertina palankiau – jos teigia, kad reforma galėtų padėti „atrakinti“ daugiau duomenų, reikalingų dirbtinio intelekto inovacijoms ir konkurencingumui didinti.
Valstybės narės šį tekstą ketina svarstyti vasario 27 d. diplomatų susitikime, skirtame ES supaprastinimo iniciatyvoms. Tuo pat metu Europos Parlamente europarlamentarai rengia pirminę poziciją dėl BDAR reformų krypties.
Be to, kitose su duomenų reguliavimu susijusiose temose Europa taip pat susiduria su įtampomis: Vokietija rengia žvalgybos tarnybų reformą, Airijoje vykstanti byla laikoma svarbiu BDAR veikimo išbandymu, Izraelis diegia naujas taisykles, kurias nevyriausybinės organizacijos ir privatumo priežiūros institucijos vadina neteisėtomis, o vienos šalies reguliuotojas tiria, kaip „Grok“ naudoja europiečių asmens duomenis seksualizuotiems vaizdams generuoti.