Europa kuria naują pinigų sistemą: ar grynieji pinigai taps praeitimi?
Europos Centrinis Bankas skaitmeninio euro projektą pastūmėjo į naują etapą: 2026 metų balandžio 24 dieną jis pasirašė susitarimus su trimis Europos mokėjimų standartų kūrėjais.
Žinutė aiški: skaitmeninis euras neturėtų būti izoliuotas eksperimentas. ECB siekia, kad jis remtųsi jau naudojamais atvirais standartais ir būtų lengviau diegiamas visoje euro zonoje.
Tai svarbu ne tik technologijoms. ECB šį žingsnį sieja su platesniu tikslu mažinti Europos priklausomybę nuo tarptautinių kortelių schemų ir pasaulinių skaitmeninių piniginių.
Ką reiškia šie susitarimai?
ECB susitarė su ECPC, „nexo standards“ ir „Berlin Group“. Bankas pasirinko ne kurti naujus protokolus nuo nulio, o pernaudoti jau veikiančius atvirus techninius standartus skaitmeninio euro mokėjimams.
CPACE standartas skirtas bekontakčiams atsiskaitymams, kai kortelė ar telefonas priglaudžiamas prie terminalo.
„nexo standards“ jungia prekybininkų sistemas su mokėjimo paslaugų teikėjų infrastruktūra ir naudojami tiek atsiskaitymams priimti, tiek kai kurioms bankomatų operacijoms.
„Berlin Group“ standartai leidžia mokėjimams naudoti alternatyvius identifikatorius, pavyzdžiui, telefono numerį, ir padeda suderinti duomenis tarp skirtingų įrenginių bei programėlių.
ECB pabrėžia, kad toks kelias mažina diegimo sąnaudas ir leidžia rinkos dalyviams ruoštis iš anksto. Tai taip pat turėtų padėti sukurti vienodesnę atsiskaitymo patirtį visoje euro zonoje.
Kodėl tai svarbu Europai?
Kortelės jau yra pagrindinis negrynųjų atsiskaitymų būdas euro zonoje. 2025 metų pirmąjį pusmetį jos sudarė 57 proc. visų negrynųjų mokėjimų.
Tačiau Europos mokėjimų rinka tebėra stipriai priklausoma nuo išorinių žaidėjų. ECB vertinimu, daugiau kaip du trečdaliai euro zonos kortelių operacijų vykdomi pagal ne Europos bendrovių taisykles.
Dar ryškesnė priklausomybė matoma fizinėse parduotuvėse. ECB nurodo, kad 13 euro zonos valstybių remiasi tarptautinėmis kortelių schemomis ar mobiliaisiais sprendimais.
Šiame kontekste atviri standartai yra ne techninė smulkmena, o konkurencijos klausimas. Jei europiniai sprendimai veiks pagal bendras taisykles, juos bus lengviau plėsti už nacionalinių rinkų ribų.
ECB net pateikia konkretų pavyzdį: nacionalinė kortelių schema galėtų plėstis į kitų šalių prekybos vietas nekeičiant terminalų techninės įrangos.
Kas toliau?
Vis dėlto techniniai susitarimai savaime dar nereiškia, kad skaitmeninis euras jau bus įvestas. Esminis lūžis priklauso nuo ES reglamento, kuris nustatytų teisinį pagrindą ir suteiktų jam teisėtos mokėjimo priemonės statusą.
ES Taryba savo derybinę poziciją patvirtino 2025 metų gruodžio 19 dieną, tačiau galutinis sprendimas dar turi būti suderintas su Europos Parlamentu. Tik po to ECB spręs, ar ir kada skaitmeninį eurą išleisti.
Pagal dabartinę ECB kryptį, jei teisės aktas būtų priimtas 2026 metais, pilotiniai bandymai galėtų prasidėti 2027 metų viduryje, o galimam išleidimui bankas siekia būti pasirengęs 2029 metais.
Todėl dabartiniai susitarimai svarbūs ne vien dėl techninio pasirengimo. Jie rodo, kokį mokėjimų modelį Europa nori kurti: atviresnį, labiau savarankišką ir palankesnį vietos konkurencijai.
