Europos Sąjunga svarsto įvairias galimybes, kaip prisidėti prie Hormuzo sąsiaurio saugumo, įskaitant ir galimą jos jūrinių misijų mandate esančių užduočių peržiūrą.

Apie tai pirmadienį kalbėjo vyriausioji ES diplomatė Kaja Kallas, po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino NATO sąjungininkams, jei šie neprisidės prie pastangų užtikrinti laivybos laisvę.

Vis dėlto dalis ES valstybių jau reiškia skeptišką poziciją. Liuksemburgo vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Xavieras Bettelis pabrėžė, kad jo šalis neketina pasiduoti JAV spaudimui ir nedalyvaus karo veiksmuose prieš Iraną.

„Su palydovais, su ryšiais mes mielai būsime naudingi. Tačiau neprašykite mūsų nei karių, nei technikos“, – Briuselyje, atvykdamas į užsienio reikalų atstovų susitikimą, sakė X. Bettelis.

„Šantažas nėra tai, ko norėčiau“, – pridūrė jis.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, kartu su Europos valstybėmis ieškantis „gyvybingo“ sprendimo, kaip užtikrinti naftos tanklaivių navigaciją, taip pat perspėjo, kad atverti Hormuzo sąsiaurį nebus paprasta. Spaudos konferencijoje Dauningo gatvėje jis akcentavo, jog Jungtinė Karalystė nebus „įtraukta į platesnį karą“.

ES ir kitos JAV sąjungininkės patiria vis didesnį Vašingtono spaudimą prisidėti prie laivybos laisvės užtikrinimo Hormuzo sąsiauryje. D. Trumpas interviu „Financial Times“ savaitgalį pareiškė, kad Europos sąjungininkų delsimas ar atsisakymas padėti galėtų būti „labai blogas NATO ateičiai“.

„Mūsų interesas – kad Hormuzo sąsiauris liktų atviras. Dėl to diskutuojame, ką galime padaryti ES lygmeniu. Su JAV palaikome ryšį įvairiais kanalais, tačiau situacija yra labai nepastovi“, – žurnalistams sakė K. Kallas.

Pasak jos, viena iš aptariamų krypčių – galimas Jungtinių Tautų ir ES bendradarbiavimas rengiant planą, kuris padėtų užtikrinti saugią laivybą per sąsiaurį. Tai itin svarbi pasaulinės prekybos arterija: per ją, įvairiais vertinimais, gabenama apie 20 proc. pasaulio naftos.

K. Kallas teigė su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi António Guterresu aptarianti, ar būtų įmanoma sukurti modelį, tam tikra prasme primenantį Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, kai, dalyvaujant Turkijai, Rusijai, Ukrainai ir Jungtinėms Tautoms, buvo sudarytos sąlygos saugiam Ukrainos žemės ūkio produkcijos eksportui vykstant karui.

Dar viena galimybė – peržiūrėti dviejų šiuo metu vykdomų ES remiamų jūrinių apsaugos misijų „Aspides“ ir „Atalanta“ mandatą, kad jos galėtų prisidėti prie Hormuzo sąsiaurio saugumo.

Šios misijos iš pradžių buvo kuriamos siekiant apsaugoti ES komercinius laivus nuo Jemeno hučių išpuolių, tačiau šiuo metu jos neveikia pačiame sąsiauryje, o jų įsitraukimą riboja galiojančios veikimo taisyklės, nurodė vienas aukšto rango ES diplomatas.

„Diskutuosime su valstybėmis narėmis, ar įmanoma iš esmės pakeisti šios misijos mandatą. Turime pasiūlymų ant stalo. Esminis klausimas – ar valstybės narės pasirengusios šią misiją panaudoti“, – sakė K. Kallas.

„Jei valstybės narės nuspręs nieko nedaryti, tai bus jų sprendimas, tačiau privalome diskutuoti, kad parodytume, jog prisidedame prie to, kad Hormuzo sąsiauris liktų atviras“, – pridūrė ji.

Kartu K. Kallas kritikavo D. Trumpo sprendimą laikinai sušvelninti sankcijas Rusijos naftos eksportui, pavadindama tai „pavojingu precedentu“.

Jos teigimu, svarbu, kad Artimųjų Rytų krizė neužgožtų Rusijos karo prieš Ukrainą. Pasak publikacijoje minimų aplinkybių, Vašingtonas mėnesiui atlaisvino „Rosneft“ ir „Lukoil“ eksporto apribojimus, siekdamas sumažinti spaudimą pasaulinėms naftos rinkoms, kai po išpuolių prieš Iraną naftos kaina viršijo 100 JAV dolerių už barelį.

Vis dėlto vyriausioji ES diplomatė pabrėžė, kad Europa ieško būdų prisidėti prie sąsiaurio saugumo. Tarp galimų scenarijų ji įvardijo ir vadinamąją „norinčiųjų koaliciją“, kai veiksmų imtųsi ne visas 27 valstybių blokas, o atskirų šalių grupė.

„Tačiau matote, kad tai sudėtinga“, – sakė K. Kallas.

Netrukus po jos pasisakymo kai kurie ES užsienio reikalų ministrai taip pat ėmė abejoti dalyvavimo tokio pobūdžio misijoje idėja. Rumunijos užsienio reikalų ministras akcentavo, kad NATO yra gynybinis aljansas ir neturi tiesioginės pareigos įsitraukti į Artimųjų Rytų karą.

Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani sekmadienį interviu televizijai „Sky TG 24“ teigė, kad „nė viena Europos šalis“ kol kas nepriėmė D. Trumpo prašymo prisidėti prie Hormuzo sąsiaurio atvėrimo.

„Stengiamės veikti sinchroniškai su Europos partneriais. Jau yra susitarimas, kurį mūsų ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pasiekė su Macronu, Merzu ir Starmeriu dėl gynybos, saugumo ir politinių iniciatyvų koordinavimo. Mes pasiuntėme laivą iš savo karinių jūrų pajėgų saugoti Kiprą, nes tai Europos teritorija, tačiau tai – visai kas kita“, – sakė A. Tajani.