Europos Komisija nesutinka su kai kurių valstybių narių spaudimu laikinai atnaujinti rusiškų iškastinio kuro išteklių importą. Pasak ES energetikos komisaro Dano Jørgenseno, Bendrija neketina grįžti prie prekybos su Rusija net ir augant energijos kainoms, kurias dar labiau kelia karas Irane.
Pirmadienį Briuselyje, energetikos ministrų susitikimo kuluaruose, D. Jørgensenas žurnalistams pabrėžė, kad ES laikosi anksčiau priimto kurso.
„Europos Sąjungoje esame nusprendę, kad nenorime iš naujo importuoti rusiškos energijos“, – sakė D. Jørgensenas.
Jis akcentavo, kad principinė pozicija būtina ne tik energetinio saugumo, bet ir politinės atsakomybės požiūriu.
„Ypač svarbu, kad laikytumėmės šios krypties – Europoje negalime netiesiogiai padėti finansuoti Rusijos brutalų, neteisėtą karą“, – pridūrė komisaras.
Taip pat skaitykite:
Šie pareiškimai pasigirdo tuo metu, kai dalis ES lyderių vis garsiau ragina peržiūrėti Bendrijos santykius su Rusija. Tai gali apsunkinti istorinio sprendimo įgyvendinimą – palaipsniui atsisakyti rusiškų dujų. Europos Komisija kitą mėnesį taip pat ketina pristatyti panašų draudimą naftai.
D. Jørgensenas priminė, kad ilgametė priklausomybė nuo rusiškų energijos išteklių sudarė sąlygas šantažui.
„Per ilgai buvome priklausomi nuo Rusijos energijos. Tai leido V. Putinui mus šantažuoti, paversti energiją ginklu prieš mus. Esame pasiryžę laikytis kurso. Būtų klaida pakartoti tai, ką darėme praeityje. Ateityje neimportuosime iš Rusijos nė vienos molekulės“, – teigė jis.
Tarp ryškiausių raginimų atnaujinti prekybą su Rusija – Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno pozicija. Jis praėjusią savaitę paragino ES sustabdyti sankcijas Maskvai. Sekmadienį Belgijos ministras pirmininkas Bartas de Weveris pareiškė, kad ES turėtų derėtis su Rusija, siekdama ateityje „susigrąžinti prieigą prie pigios energijos“.
Tuo pat metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai siūlė atnaujinti dujų prekybą su Bendrija, o Vašingtonas laikinai sušvelnino savo sankcijas Rusijai.
Taip pat skaitykite:
D. Jørgensenas taip pat atmetė idėją dėl ilgalaikių, struktūrinių ES energetikos politikos pokyčių, kuriais būtų siekiama suvaldyti kainų šuolį, įskaitant elektros rinkos modelio reformą. Panašią poziciją anksčiau šį mėnesį išsakė ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, perspėjusi, kad grįžimas prie rusiškos naftos ir dujų būtų „strateginė klaida“.
Šiuo metu ES svarsto priemones, kurios sušvelnintų JAV ir Izraelio karo su Iranu poveikį europiečiams. Sprendimai priimami pasaulinės energetikos krizės grėsmės fone, kurią, pasak kai kurių sostinių, dar labiau paaštrino JAV vadovaujami veiksmai regione.
Europos sostinės taip pat signalizavo, kad remtų Tarptautinės energetikos agentūros prašymą į rinką išleisti 400 mln. barelių naftos.
Vis dėlto dalis šalių vis labiau nepatenkintos Europos Komisijos laukimo taktika, kainoms kylant ir spaudimui dėl greitesnių sprendimų didėjant.
