Nacionalinis plėtros bankas ILTE pradeda naują veiklos etapą ir per artimiausius ketverius metus į Lietuvos ekonomiką ketina įlieti 6 mlrd. eurų, iš kurių pusę sudarytų iš privačių investuotojų – tarptautinių finansų institucijų – per obligacijas ir kitais būdais pritrauktos lėšos.
„ILTE taps plėtros banku, tokiu būdu papildys finansų rinką ir veiks ten, kur trūksta komercinių bankų finansavimo“, – žurnalistams pirmadienį sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
„Tikimės, kad per ketverius metu ILTE padės mobilizuoti ir į Lietuvos ekonomiką įlieti apie 6 mlrd. eurų“, – tikino jis.
Šios lėšos – maždaug pusantro karto didesnės nei šiemet rudenį besibaigiantis europinis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas (RRF), pagal kurį Lietuvai iš viso numatyta įsisavinti apie 3,8 mlrd. eurų lėšų.
Naujas finansavimas sukurtų apie 1,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.
Pagal naują veiklos strategiją, ILTE numato keturias pagrindines finansavimo kryptis – gynybos pramonės, saugumo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimą, investicijas į konkurencingus, inovatyvius verslo sektorius, tarp jų – ir žemės ūkį, socialinę ir strateginę infrastruktūrą, ypač savivaldybėse, bei atsinaujinančią energetiką.
Finansų ministro teigimu, šios strateginės sritys šiuo metu yra pagrindinės, kuriose ypač trūksta lėšų.
Naująjį projektų finansavimo etapą kaip bankas ILTE planuoja pradėti gegužės mėnesį, kai bus sudarytos pirmosios sutartys – kitaip sakant, nuo to laiko bankas pradės projektus finansuoti savo kapitalu, taip pat kofinansuos projektus su tarptautinėmis finansų institucijomis.
Prognozuojama, kad 2028 m. ILTE portfelio struktūra atrodys taip: po 29 proc. sudarys gynybos ir infrastruktūros bei investicijų finansavimas, 28 proc. – investicijos į pastatų modernizavimą, daugiabučių renovaciją, 13 proc. – apyvartinio kapitalo finansavimas.
Iš viso į gynybos ir infrastruktūros projektus planuojama investuoti apie 1 mlrd. eurų.
Anot ILTE generalinio direktoriaus Dainiaus Vilčinsko, plėtros bankas rinkoje atlieka reikšmingą funkciją, o vien pernai finansavo projektų už 1,2 mlrd. eurų.
„ILTE veikia kaip plėtros bankas Lietuvoje, finansuojant tuos ekonomikos sektorius, kur yra rinkos nepakankamumas. Praėję metai ILTE buvo proveržio metai – finansavimo buvo suteiktą už sumą, beveik tris kartus didesnę nei 2024 metais“, – žurnalistams kalbėjo D. Vilčinskas.
Anot jo, ILTE finansavimas teikiamas per tiesiogines paskolas ir per garantijas.
ILTE valdančios Finansų ministerijos skaičiavimais, šiuo metu šalies rinkoje finansavimo trūkumas siekia apie 20 mlrd. eurų.
Pasak ILTE generalinio direktoriaus Dainiaus Vilčinsko, ILTE bus pertvarkoma pagal ES veikiančių plėtros bankų modelį – taip, kad jis rinką papildytų, o ne konkuruotų su šalies komerciniais bankais, dalintųsi rizikomis su privačiais investuotojais, užtikrintų efektyvesnį ES lėšų naudojimą, ILTE veiklos apimtis būtų suderinta su Europos Komisija (EK).
Kitaip sakant, ILTE veiks rinkos sąlygomis, tačiau labiau kaip makroekonominis instrumentas finansuoti rizikingesnius rinkos sektorius, taip pat tuos, kuriuose trūksta komercinių bankų prisidėjimo.
Tai kartu reiškia, kad ILTE toliau neteiks kasdienės mažmeninės bankininkystės paslaugų, pavyzdžiui, neims gyventojų indėlių.
„ILTE neketina konkuruoti su privačiais rinkos dalyviais, ILTE (…) vadovausis principais auginti ekonomiką ir sudaryti daugiau galimybių tiek pačiai ILTE, tiek privatiems investuotojais“, – teigė D. Vilčinskas.
Jis pabrėžė, kad naujuoju ILTE veikimo modeliu nebus siekiama sukurti „dirbtinės konkurencijos“ rinkoje.
Perspektyvoje – ir konsultacijų centro ILTE HUB kūrimas, padedant finansavimo idėjas paversti konkrečiais projektais ir rasti jiems finansavimo šaltinius. Tokiu būdu ILTE planuoja pritraukti iki 15 projektų per metus, viso apie 0,5 mlrd. eurų lėšų finansavimą ir dar apie 550 mln. eurų trečiųjų šalių garantijų per metus.
„Šis modelis taip pat įsivežamas iš Europos investicijų banko, kuris irgi taiko tokią praktiką, kad padeda pareiškėjams (suformuoti paraišką finansavimui – ELTA), tai tik dar kartą byloje, kad ILTE yra pagal aukščiausius Europos standartus kuriama institucija“, – sakė K. Vaitiekūnas.
ILTE valdyme – daugiau tarptautinių finansų institucijų atstovų
Keičiamas ir ILTE valdysenos modelis, kad labiau atitiktų bankinės valdysenos struktūrą ir tarptautinių priežiūros institucijų rekomendacijas, ILTE, kaip ir kitus šalyje veikiančius bankus, prižiūrės Lietuvos bankas (LB).
„Šiuo metu finalizuojamos saugumo ir skaidrumo priemonės“, – teigė finansų ministras.
Taip pat stiprinami priežiūros ir pinigų plovimo prevencijos kontrolės mechanizmai – nuo 7 iki 9 bus didinamas stebėtojų tarybos narių skaičius, įtraukiant tarptautinių finansų institucijų atstovus, įsteigti nauji tarybos komitetai – Audito, Rizikų valdymo, Atlygio ir skyrimo, sudaryti susitarimai su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Nauja ILTE struktūra kuriama įtraukiant tarptautines finansų institucijas – Europos investicijų banką (EIB), Šiaurės investicijų banką (ŠIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (ERPB).
Numatoma, kad naujas ILTE priežiūros modelis įsigalios nuo 2027-ųjų, Seime priėmus tai numatantį įstatymą.
Siekiant didinti ILTE finansavimo pajėgumus, Vyriausybė jau yra nutarusi įstatinį banko kapitalą 2026–2028 m. didinti 412 mln. eurų iki daugiau nei 765,4 mln. eurų, nuo 2024 m. kapitalas išaugo tris kartus.
Pernai gruodį ILTE taip pat pirmą kartą išplatino 112 mln. eurų žaliųjų obligacijų – pritrauktos investuotojų lėšos bus skirtos šalies daugiabučių renovacijai.
Taip pirmąsyk Baltijos šalyse išleistos listinguotos žaliosios obligacijos, kurios gavo aukščiausią AAA kredito reitingą, suteiktą dviejų tarptautinių reitingų agentūrų – „Fitch“ ir „Scope“, emisijai suteiktas kredito reitingas lenkia ir Lietuvos valstybės kredito reitingą (A+).
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.