„Europos Komisija“ per artimiausias dienas ketina pateikti siūlymą sustiprinti Europos Sąjungos anglies dioksido rinkos rezervą ir kartu rengia maždaug 30 mlrd. eurų vertės dekarbonizacijos fondą. Šiais žingsniais reaguojama į ES lyderių spaudimą suvaldyti CO2 kainos poveikį elektros sąskaitoms.
„Europos Komisijos“ pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad vykdomoji institucija dirbs ties priemonių paketu, apimančiu tiek skubią pagalbą, tiek struktūrinius pokyčius, kad būtų mažinamos aukštos energijos kainos. Pasak jos, priemonės turėtų apimti visas elektros sąskaitos dedamąsias – nuo mokesčių ir rinkliavų iki anglies dioksido sąnaudų.
Po ketvirtadienį įvykusio ES vadovų susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje U. von der Leyen nurodė, kad dvi priemonės, susijusios su apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ETS), „bus pristatytos per artimiausias dienas“.
ETS sistema įpareigoja gamyklas ir elektrines įsigyti leidimą už kiekvieną jų išmetamą CO2 toną. Planuojami pakeitimai apimtų vadinamųjų etalonų atnaujinimą – rodiklių, kurie lemia, kiek nemokamų leidimų gauna konkretus pramonės sektorius. Taip pat numatoma pateikti siūlymą „padidinti ugnies galią“ Rinkos stabilumo rezervui, kuris reguliuoja taršos leidimų pasiūlą ETS sistemoje.
Kalbėdama apie „vidutinį laikotarpį“, U. von der Leyen priminė šią vasarą numatytą ETS peržiūrą ir pristatė naują „ETS investicijų stiprintuvą“ – finansinę priemonę, skirtą paremti pramonės dekarbonizaciją.
Taip pat skaitykite:
Pasak jos, šios priemonės biudžetas siektų apie 30 mlrd. eurų ir būtų finansuojamas iš 400 mln. ETS leidimų. Lėšos būtų skiriamos dekarbonizacijos projektams pagal principą „kas pirmas, tas gauna“, ypatingą dėmesį skiriant mažesnes pajamas turinčioms ES šalims.
ES vadovų išvadose „Europos Komisija“ paraginta ETS peržiūrą atlikti „ne vėliau kaip iki 2026 m. liepos“, siekiant sumažinti anglies dioksido kainos nepastovumą ir sušvelninti jos poveikį elektros kainoms, kartu išlaikant esminį ETS vaidmenį.
Lyginant su ankstesniais išvadų projektais, galutiniame tekste taip pat atsirado raginimas „Europos Komisijai“ glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kuriant nacionalines laikinas ir tikslines priemones, skirtas pažaboti aukštas energijos kainas.
Diplomatinių šaltinių teigimu, ši formuluotė vertinama kaip nuolaida tokioms šalims kaip Italija ir Lenkija, kurios, remdamosi nacionalinėmis aplinkybėmis – ypač didele priklausomybe nuo iškastinio kuro elektros gamyboje, – ragino imtis reikšmingesnių ETS pakeitimų.
Paklausta apie prieštaringai vertinamą Italijos dekretą, kuriuo numatoma kompensuoti elektros bendrovėms ETS sąnaudas, U. von der Leyen pabrėžė, kad dėl skirtingos energijos gamybos struktūros valstybėse narėse neįmanoma taikyti vieno sprendimo visiems.
Taip pat skaitykite:
„Dėl skirtingo energijos gamybos mišinio skirtingose valstybėse narėse negali būti vieno sprendimo visiems, todėl glaudžiai dirbsime su Italijos vyriausybe dėl Italijos dekreto“, – sakė U. von der Leyen.
Apskritai ji teigė, kad ketvirtadienio susitikimas ETS atžvilgiu buvo palankus: sistema išvengė lyderių reikalavimų ją iš esmės perkurti ir buvo plačiai įvardyta kaip svarbus svertas spartinant perėjimą prie pigesnės švarios energijos.
Diskusijos dėl elektros kainų, pasak pareigūnų, gali turėti ilgalaikių padarinių. Nors valstybės narės gali ginčytis dėl trumpalaikių sprendimų, dauguma sutaria, kad švari energija yra geriausia ilgalaikė išeitis.
Tuo pat metu dėl karo nulemtas naftos ir dujų kainų šuolis dar labiau išryškina skirtis tarp šalių, kurios sparčiau juda žaliosios transformacijos keliu, ir tų, kurios tai daro lėčiau.
Be to, pabrėžiama, kad Briuseliui būtina skubiai imtis priemonių mažinti maisto ir žemės ūkio anglies pėdsaką – tokią išvadą pateikė mokslinės patariamosios tarybos ataskaita.
