Europos Komisijos siūloma amžiaus patikros programėlė stringa – šalys renkasi nacionalinius sprendimus
Europos Komisija šią savaitę ragina valstybes nares naudoti naują programėlę, skirtą patikrinti interneto vartotojų amžių ir taip geriau apsaugoti nepilnamečius nuo žalingo ar neteisėto turinio. Tačiau dalis sostinių į iniciatyvą žiūri atsargiai: vienos svarsto, kitos atvirai teikia pirmenybę saviems sprendimams.
Diskusija įsibėgėja tuo metu, kai Europoje stiprėja spaudimas įvesti amžiaus patikras turiniui, kuris nepilnamečiams ribojamas, pavyzdžiui, pornografijai ar su alkoholiu susijusiai reklamai. Vis dažniau aptariama ir socialinių tinklų prieiga, nors bendrų taisyklių šioje srityje valstybės dar tik ieško.
Vienas pagrindinių kliuvinių Komisijos siūlomai programėlei yra pasitikėjimas jos saugumu ir atsparumu apeinimui. Viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl galimų pažeidžiamumų, kai kurios šalys pareiškė tai laikomos rimtu signalu, kad skubėti diegti bendro įrankio nereikėtų.
„Kibernetinio saugumo ir privatumo rizikos yra raudona vėliava ir dar labiau mažina tikimybę, kad svarstytume tokį sprendimą“, – sakė Estijos teisingumo ir skaitmeninių reikalų ministrė Liisa Pakosta.
Kita svarbi priežastis, kodėl šalys neskuba perimti Komisijos siūlomo įrankio, yra jau vykdomos nacionalinės skaitmeninės tapatybės iniciatyvos. Valstybės, kurios jau investavo į savo programėles ir infrastruktūrą, linkusios amžiaus patikrą integruoti į platesnę nacionalinę ekosistemą, o ne keisti ją atskiru europiniu sprendimu.
Komisijos siūloma programėlė pristatoma kaip tarpinis sprendimas iki platesnio masto skaitmeninių tapatybės piniginių, kurias ES siekia įdiegti visoje Bendrijoje. Pagal dabartinius planus, tokios skaitmeninės tapatybės piniginės turėtų tapti plačiai prieinamos iki 2026 metų pabaigos, o „mini“ versija amžiaus patikrai turėtų padėti greičiau spręsti nepilnamečių apsaugos klausimus.
Kai kurie pareigūnai pabrėžia, kad net ir turint bendrą europinį sprendimą, realybėje gali veikti keli lygiagrečiai naudojami įrankiai. Komisija teigia architektūrą kūrusi taip, kad nacionalinės programėlės galėtų sąveikauti tarpusavyje, o amžiaus patikra netaptų fragmentuota ir nepriklausoma nuo valstybės, kurioje žmogus gyvena.
Vis dėlto politinis jautrumas išlieka didelis: amžiaus patikra paliečia privatumo, duomenų apsaugos ir prieigos prie informacijos klausimus, todėl bet kokiam sprendimui keliami aukšti reikalavimai. Artimiausiais mėnesiais lemiama taps tai, ar Komisija sugebės įtikinti valstybes, kad programėlė yra pakankamai saugi, privatumą užtikrinanti ir sunkiai apeinama, o jos nauda atsveria perėjimo kaštus.
