Didžiosios Europos oro linijos kelia bilietų kainas, reaguodamos į dėl karo Irane šoktelėjusias reaktyvinių lėktuvų kuro kainas. Vežėjai pripažįsta, kad dalis papildomų sąnaudų neišvengiamai bus perkelta keleiviams, o kai kurios bendrovės jau atšaukia skrydžius.

Į Europą gabenamo reaktyvinio žibalo kaina šią savaitę pasiekė rekordą – beveik 1 700 JAV dolerių už toną. Tai yra daugiau nei dvigubai brangiau nei prieš JAV ir Izraelio smūgius Iranui, po kurių Teheranas daugumai laivybos srautų uždarė Hormūzo sąsiaurį.

„Vidutinis mano bendrovės pelnas yra apie 10 eurų vienam keleiviui. Nėra jokios galimybės absorbuoti papildomų sąnaudų“, – „Airlines for Europe“ (A4E) viršūnių susitikime ketvirtadienį sakė „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras.

Kuro kainų šuolis jau daro apčiuopiamą įtaką. Skandinavijos oro bendrovė „SAS“ pranešė atšauksianti mažiausiai tūkstantį skrydžių, daugiausia – vidaus maršrutų Norvegijoje.

„Reaktyvinio kuro kaina per 10 dienų padvigubėjo. Net jei stengiamės kiek įmanoma sugerti kaštų augimą, tai yra sukrėtimas, kuris tiesiogiai smogia aviacijos pramonei“, – Švedijos verslo dienraščiui teigė „SAS“ vadovas Anko van der Werffas.

Tuo metu „Air France-KLM“ praėjusią savaitę paskelbė, kad, siekdama padengti išaugusias kuro sąnaudas, ilgųjų nuotolių ekonominės klasės bilietus brangins 50 eurų.

Vis dėlto nemažai oro linijų tvirtina turinčios pakankamai kuro atsargų, kurios leidžia tęsti skrydžius ir trumpuoju laikotarpiu amortizuoti kainų svyravimus.

„Matote trumpalaikį kuro kainų šuolį, tačiau dauguma čia esančių oro linijų yra gerai apsidraudusios, todėl poveikis sąnaudoms yra ribotas. Visgi bet koks pabrangimas bus perkeltas vartotojams“, – sakė „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary.

Pasak jo, esminis klausimas – kiek ilgai tęsis karas. „Jei viskas baigsis per artimiausią mėnesį ar du, kaip dažniausiai tikimasi, trikdžių nenumatome. Tačiau jei konfliktas užsitęstų šešis, aštuonis ar devynis mėnesius ir Hormūzo sąsiauris liktų uždarytas, tuomet problemų atsiras“, – įspėjo M. O’Leary.

C. Spohras pažymėjo, kad kol kas trumpalaikę paklausą palaiko žmonės, siekiantys grįžti namo Europoje ar Azijoje, todėl oro linijų finansiniai rezultatai dar laikosi. Tačiau vidutiniu laikotarpiu, jo teigimu, brangstantis kuras ir bilietai neišvengiamai paveiks paklausą.

Kuro kainų augimas juntamas ir už Atlanto, nors JAV vežėjai kol kas dar neskuba kelti bilietų kainų, nes paklausa išlieka stipri. „Dabar matome šį šuolį per pastarąsias kelias savaites, kuris kelia kainas aukštyn“, – sakė JAV aviacijos sektoriaus asociacijos „Airlines for America“ vadovas Christopheris Sununu.

„Jei naftos kaina už barelį pakyla nuo 60 iki 100 JAV dolerių, reaktyvinio kuro kaina tikriausiai padvigubėja“, – pabrėžė jis, primindamas, kad kuras sudaro apie 25 proc. lėktuvo skrydžio sąnaudų.

C. Sununu išreiškė viltį, kad JAV pavyks užtikrinti Hormūzo sąsiaurio saugumą maždaug per 40 dienų – pageidautina iki JAV vasaros kelionių sezono pradžią žyminčios atminimo dienos gegužės pabaigoje.

Analitikai ir oro linijos taip pat atidžiai stebi draudimo kainų pokyčius skrydžiams į Persijos įlankos regioną, kai Iranas, atsakydamas į JAV ir Izraelio smūgius, atakuoja oro uostus raketomis ir dronais.

„Mes neskraidome ten, kur pavojinga. Vien tai, kad kiti skraido, tikrai nereiškia, kad skrisime ir mes“, – teigė C. Spohras.

ES aviacijos saugos agentūra „EASA“ pateikė rekomendaciją iki kovo 27 dienos vengti skrydžių virš konfliktų paveiktų Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos teritorijų. Konfliktinės zonos informaciniame biuletenyje minimos 11 valstybių: Bahreinas, Iranas, Irakas, Izraelis, Jordanija, Kuveitas, Libanas, Omanas, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Saudo Arabija.

Paklaustas, kas gali vykti toliau, M. O’Leary sakė, kad prognozuoti labai sudėtinga. Jo vertinimu, mažai tikėtina, kad JAV ir Izraelis išlaikys dabartinį konflikto intensyvumą ilgiau nei dar penkias ar šešias savaites.

Europos vežėjai taip pat nerimauja, kad gali būti uždarytas svarbus oro koridorius virš Azerbaidžano.