Jungtinės Karalystės vyriausybės skolinimosi kaštai penktadienį šoktelėjo į aukščiausią lygį nuo 2008 m. finansų krizės. Etaloninės 10 metų trukmės obligacijų palūkanos perkopė 5 proc., investuotojams skubant įkainoti augančias infliacijos rizikas ir didėjančią tikimybę, kad palūkanų normos šiemet dar gali būti keliamos.
JK vyriausybės obligacijos, vadinamos giltomis, pastaruoju metu buvo staigiai perkainotos, paaštrėjus karui su Iranu. Per 15 prekybos dienų nuo konflikto pradžios 10 metų giltų pajamingumas ūgtelėjo maždaug 68 baziniais punktais, o 2 metų – apie 97 baziniais punktais.
Obligacijų kainos ir pajamingumas juda priešingomis kryptimis.
Penktadienį 10 metų JK vyriausybės obligacijų pajamingumas pakilo apie 15 bazinių punktų ir pasiekė 5,00 proc. – tai aukščiausias lygis nuo 2008 m. finansų krizės. Tuo metu 2 metų giltų pajamingumas šoktelėjo 19 bazinių punktų iki maždaug 4,602 proc., o tai – aukščiausias lygis per daugiau nei metus.
Pasak rinkos dalyvių, JK obligacijų rinka ypač jautriai reaguoja į atsinaujinusios infliacijos baimes, konfliktui užsitęsus. Tai siejama ir su šalies priklausomybe nuo importuojamos energijos. Karas ir po jo įvykdyta blokada Hormūzo sąsiauryje – itin svarbiame naftos gabenimo maršrute – paskatino naftos ir dujų kainų šuolį.
Dar iki konflikto pradžios JK jau turėjo didžiausius vyriausybės skolinimosi kaštus tarp G7 šalių: ilgo laikotarpio, 20 ir 30 metų, giltų pajamingumai buvo gerokai virš 5 proc. ribos. Penktadienį šių obligacijų pajamingumai pakilo atitinkamai maždaug 9 ir 7 baziniais punktais.
Finansinių konsultacijų bendrovės „deVere Group“ vadovas Nigel Green „CNBC“ teigė, kad rinkos sparčiai atsisako lūkesčių, jog „Bank of England“ mažins palūkanų normas.
Ketvirtadienį centrinio banko Pinigų politikos komitetas pranešė vienbalsiai nusprendęs pagrindinę palūkanų normą palikti nepakeistą, pažymėdamas, jog artimiausiu metu infliacija bus didesnė „dėl naujo šoko ekonomikai“.
Iki karo pradžios buvo tikimasi, kad „Bank of England“ mažins bazinę palūkanų normą. Dabar rinkos įkainoja beveik 0 proc. tikimybę, kad palūkanos šiemet bus mažinamos, o dauguma prekiautojų jau mato palūkanų didinimą kitą mėnesį, rodo „LSEG“ duomenys. Taip pat vyrauja lūkestis, kad metų pabaigoje bazinė norma sieks bent 4,25 proc., kas reikštų mažiausiai du didinimus.
„Trigeris – energija: naftos ir dujų šokai tiesiogiai persiduoda į infliacijos lūkesčius, o giltos reaguoja būtent taip, kaip ir reikėtų tokioje situacijoje. Tai nėra chaotiškas išsipardavimas – tai suprantamas rizikos perkainojimas“, – elektroniniu paštu „CNBC“ komentavo N. Green.
N. Green teigimu, giltų rinkos judėjimuose matomas ir „politinis sluoksnis“.
„Finansų ministrė Rachel Reeves savo fiskalinę sistemą pastatė ant stabilumo ir patikimumo, tačiau didesnis pajamingumas greitai virsta didesniais skolinimosi kaštais. Tai, žinoma, susiaurina jos manevro laisvę būtent tuo metu, kai stiprėja spaudimas suteikti papildomą paramą energetikai ir namų ūkiams“, – sakė jis.
Obligacijų rinka iš esmės rėmė R. Reeves įsipareigojimą laikytis vadinamųjų „fiskalinių taisyklių“ jai dirbant finansų ministre, o spekuliacijos, kad pernai ji gali būti atleista iš pareigų, buvo paskatinusios giltų išsipardavimą.
Pardavimo spaudimą penktadienį didino ir oficialūs duomenys: vasarį JK vyriausybė pasiskolino daugiau, nei tikėtasi – 14,3 mlrd. svarų sterlingų (apie 1,74 mlrd. JAV dolerių).
R. Reeves yra įsipareigojusi užtikrinti, kad kasdienės valdžios išlaidos būtų finansuojamos iš mokesčių pajamų, o ne skolinimosi. Jos taisyklės taip pat numato, kad iki 2029–2030 m. viešoji skola, vertinant kaip ekonomikos produkcijos dalį, turi mažėti.
„Investavimo požiūriu didesnis pajamingumas kai kuriose kreivės dalyse pradeda grąžinti vertę. Tačiau kol energijos rinkos diktuoja infliacijos perspektyvą, nepastovumas išliks padidėjęs“, – pridūrė N. Green.
„Polar Capital U.K. Value Opportunities Fund“ fondo valdytojas George Godber ketvirtadienį „CNBC“ laidai „Squawk Box Europe“ sakė, kad jo komanda vengia impulsyvių reakcijų į su konfliktu susijusias naujienas.
„Šio poveikio trukmė yra labai neaiški… Tokiais laikais istorija sako, kad geriausia – išlikti ramiems. Mes padarėme labai nedaug“, – teigė G. Godber.