Ar verta taupyti, jei pinigai nuvertėja? Tiesa, kurios daugelis nenori girdėti
Taupyti verta, tačiau šiandien svarbiausia ne pats taupymo faktas, o tai, kur ir kaip laikomi pinigai. Jei santaupos guli einamojoje sąskaitoje be palūkanų, jų perkamoji galia mažėja beveik nepastebimai, bet nuosekliai.
Infliacija reiškia, kad už tą pačią sumą po metų galima nupirkti mažiau nei šiandien. „Lietuvos bankas“ aiškina, kad būtent taip mažėja pinigų perkamoji galia, o euro zonoje kainų stabilumui tinkamiausiu laikomas apie 2 proc. infliacijos lygis. Vis dėlto realiame gyvenime net ir toks infliacijos tempas reiškia, kad neinvestuojami arba beveik neuždirbantys pinigai po truputį nuvertėja.
2026 metų kovą metinė infliacija euro zonoje, pagal išankstinį „Eurostat“ vertinimą, siekė 2,5 proc. Tuo metu „Lietuvos banko“ skelbtais duomenimis, 2026 metų vasarį naujų namų ūkių terminuotųjų indėlių palūkanų norma Lietuvoje vidutiniškai sudarė 1,65 proc. Kitaip tariant, dalis indėlių palūkanų infliacijos vis dar nepasiveja, todėl nominaliai pinigų sąskaitoje gali daugėti, bet realiai jų vertė vis tiek mažėti.
Tai ir yra svarbiausias atsakymas į klausimą, ar verta taupyti, kai pinigai nuvertėja. Verta, bet vien kaupti neužtenka. Reikia žiūrėti į realią, o ne tik nominalią grąžą.
Kodėl taupyti vis tiek būtina?
Santaupos nėra vien būdas uždirbti. Jos pirmiausia yra finansinis saugiklis. Netikėtos išlaidos, pajamų sumažėjimas, sveikatos problemos ar būtinas remontas dažniausiai reikalauja greitai pasiekiamų pinigų, o ne ilgų sprendimų apie investicijas.
Dėl to dalis lėšų turi likti saugioje ir likvidžioje formoje, net jei jų grąža nėra įspūdinga. Vartotojų finansinės apsaugos biuras JAV taip pat pabrėžia, kad atskiras nenumatytų išlaidų rezervas padeda greičiau atsigauti po finansinio sukrėtimo ir neleidžia smulkių problemų paversti skolomis.
Svarbu ir tai, kad indėliai bankuose Europos Sąjungoje yra apsaugoti iki 100 000 eurų vienam indėlininkui viename banke. Tai reiškia, kad taupymas indėlyje dažniausiai nėra geriausia priemonė ilgalaikiam turto auginimui, tačiau jis lieka viena saugiausių priemonių trumpesnio laikotarpio rezervui.
Kada vien taupymo jau nepakanka?
Didžiausia klaida prasideda tada, kai visas laisvas lėšas žmogus laiko tik sąskaitoje ar trumpame indėlyje daugelį metų. Tokiu atveju infliacija tampa tylia, bet nuolatine santaupų „mokesčio“ forma.
„Lietuvos banko“ analizė rodo, kad po 2022 metų infliacijos šoko Lietuvos gyventojai vidutiniškai prarado apie 6–9 proc. savo metinių pajamų vertės finansinio turto. Labiausiai nukentėjo tie namų ūkiai, kurių turtą daugiausia sudarė indėliai ir lėšos sąskaitose. Tai labai aiškiai parodo, kad pasyvus pinigų laikymas turi kainą.
Todėl trumpam laikotarpiui taupymas yra logiškas ir būtinas sprendimas, tačiau ilgesniam laikui vien jo paprastai nepakanka. Jei tikslas yra ne tik išsaugoti rezervą, bet ir apsaugoti kapitalo vertę, pinigai turi bent iš dalies dirbti sparčiau nei infliacija.
Galutinė išvada paprasta: taupyti verta visada, bet neverta apsimesti, kad visi sukaupti pinigai yra vienodai naudingi. Finansinė pagalvė turi būti saugi ir lengvai pasiekiama, o ilgesnio laikotarpio santaupos turėtų būti laikomos taip, kad jų vertės nesuvalgytų kainų augimas.
