Kaip nepradėti visko „nuo pirmadienio“? Nelaukti tinkamo momento, įkvėpimo ar palankių aplinkybių. Skamba pažįstamai? Iš patirties greičiausiai žinote: lengviau prisirašyti planą, nei jį įgyvendinti. Sudėtingos, egzotiškos procedūros, kurios esą turėtų išspręsti atidėliojimą, dažnai nepadeda. Prokrastinacija šiandien – itin paplitusi problema.

Tačiau yra paprastas įprotis, galintis padėti pradėti veikti čia ir dabar: vadinamoji 5 sekundžių metodika. Ji skirta tam, kad vos kilus minčiai imtis užduoties, spėtumėte pradėti veikti dar prieš įsijungiant vidiniam sabotui. Ši technika gali praversti ir tvarkant asmeninius finansus, biudžetą, mažinant impulsyvų išlaidavimą ar įveikiant kitus žalingus įpročius.

Kaip tai atrodo realybėje?

Ar atpažįstate save bent keliose situacijose?

• per susitikimą darbe tylite, nes laukiate „tinkamo momento“ pasisakyti;
• turite planą, bet vis nepradedate jo vykdyti;
• reikia priimti sprendimą, tačiau užstringate neapsisprendime;
• nekontroliuojate biudžeto, nes vis neprisiruošiate pradėti;
• pamatę patinkantį daiktą impulsyviai išleidžiate pinigus;
• praleidžiate treniruotes arba negalite prisiversti jų pradėti;
• persivalgote kompulsyviai, tarsi „automatiškai“.

Visa tai sieja viena bendra problema – ne veikimas, o atidėliojimas. Daugelis laukia motyvacijos, tačiau vien motyvacija dažnai yra trumpalaikė ir nepatikima: ji ateina ir praeina. Daug svarbiau – ryžtas ir gebėjimas pradėti tada, kai reikia.

Dažnai būtent startas būna sunkiausias, o pradėjus „įsivažiuoti“ jau paprasčiau. Ne vienas yra patyręs: „kai tik išeinu į lauką, bėgimas jau vyksta“, „kai tik pradedu tvarkytis, viskas pajuda“, „pakeliu ragelį ir vėliau skambučiai eina vienas po kito“. Tai galioja ir didesniems pokyčiams – darbo keitimui, studijų pradžiai, persikraustymui.

5 sekundžių metodas

Kaip pradėti veikti? Ši technika gali padėti:

• iškart atlikti tai, ko nesinori;
• greitai imtis veiksmų;
• neatidėlioti reikalų „vėliau“;
• dirbti efektyviau;
• nuosekliai judėti link tikslų;
• lengviau įsivesti pokyčius;
• prisidėti prie žalingų įpročių mažinimo.

Ką daryti praktiškai?

Vien mąstymas ir nuolatinis planavimas dažnai neduoda rezultato – planai lieka galvoje ar užrašuose. Kartais smegenys netgi „pakiša“ patogias mintis: kad dar nesate pasiruošę, kad dabar ne tas metas, kad geriau palaukti. Taip gimsta atidėliojimas.

Čia ir atsiranda pagrindinė idėja: norėdami pradėti veikti, turite pradėti veikti. Skamba banaliai, bet tai ir yra esmė.

Ši metodika remiasi paprasta psichologine logika: smegenims nepatinka neatitikimas tarp to, ką galvojame, ir to, ką darome. Toks neatitikimas vadinamas pažintiniu disonansu. Kai tik pradedate realų veiksmą, „poilsio“ ar „pabėgimo“ scenarijų mintyse tampa sunkiau išlaikyti. Ilgainiui, užuot priešinęsis, protas dažniau prisitaiko prie veikimo ir pradeda jį palaikyti.

Kodėl 5 sekundžių metodas veikia?

Metodo esmė tokia: kai tik kyla mintis atlikti užduotį, labai greitai atsiranda dvejonė. Būtent per kelias pirmas sekundes dar turite galimybę aplenkti vidinį sabotą.

Smegenys linkusios saugoti komfortą ir „saugumą“, todėl bet koks pokytis, sprendimas ar veiksmas gali būti nurašytas kaip rizika. Tuomet atsiranda baimė, abejonių grandinė, pasiteisinimai ir atidėliojimas. 5 sekundžių metodas padeda šį mechanizmą pertraukti.

Kaip taikyti 5 sekundžių metodą?

Jei sugalvojote atlikti veiksmą ar priimti sprendimą, turite 5 sekundes pradėti fiziškai veikti.

Veiksmai paprasti:

• mintyse (ar garsiai) skaičiuojate atgal: 5, 4, 3, 2, 1;
• iki tol, kol pasakote „1“, privalote atlikti fizinį veiksmą: atsistoti, paimti telefoną, atidaryti kompiuterį, apsiauti batus, atsidaryti biudžeto lentelę ir pan.;
• jei to nepadarysite, smegenys dažniausiai perims iniciatyvą: pradėsite svarstyti, dvejoti, „dar pasiplanuoti“, atidėti.

Svarbi detalė: skaičiuokite atgal, o ne į priekį. Skaičiuojant į priekį lengviau „pratęsti“ skaičiavimą ir taip atidėti veiksmą dar kelioms sekundėms, o būtent tai ir sugrąžina į įprastą atidėliojimo režimą.

Praktiniai pavyzdžiai

Metodas atrodo taip – pasakote sau konkretų sakinį ir iškart veikiate:

• „Nenoriu eiti į treniruotę – 5, 4, 3, 2, 1“ ir apsirengiu sportinę aprangą arba išeinu pro duris;
• „Nenoriu keltis ryte – 5, 4, 3, 2, 1“ ir atsistoju iš lovos;
• „Nenoriu skambinti – 5, 4, 3, 2, 1“ ir surenku numerį;
• „Turiu gerą idėją – 5, 4, 3, 2, 1“ ir padarau bent vieną realų veiksmą: užsirašau, nusiunčiu laišką, pradedu ieškoti informacijos.

Pabaigai

Ši paprasta technika padeda suvaldyti prokrastinaciją ir nustoti nukelti darbus „į vėliau“. Ji tinka ir mažoms, ir didelėms užduotims – tiek trumpalaikėms, tiek ilgalaikėms. Metodas gali padėti greičiau priimti sprendimus, sumažinti baimę pradėti ir judėti į priekį net tada, kai nesijaučiate motyvuoti.

Jei jaučiate, kad pradėję užduotį greitai rasite pasiteisinimų ją atidėti, pabandykite 5 sekundžių metodą. Kai jis taps įpročiu, dažnai nustebsite, kiek daugiau galite nuveikti vien todėl, kad pradėjote laiku.