Ketvirtadienį Briuselyje vyks Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, kurio pagrindinė tema – aukštos energijos kainos. Nors diskusija planuota iš anksto, skubos jai suteikė paaštrėjusi situacija Artimuosiuose Rytuose. Susitikimo išvadose ES valstybių ir vyriausybių vadovai ketina raginti skubiai reformuoti taršos leidimų prekybos sistemą ETS.
Trečiadienį 10 ES valstybių lyderiai paragino „Europos Komisijos“ pirmininkę Ursulą von der Leyen atlikti „išsamų“ ETS sistemos peržiūrą. Tarp siūlymų – pratęsti nemokamų taršos leidimų galiojimą, kurie pagal dabartinius planus turėtų baigtis 2034 metais.
Laišką pasirašė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Kreipimąsi taip pat parėmė Italijos, Austrijos, Bulgarijos, Kroatijos, Čekijos, Graikijos, Vengrijos, Slovakijos ir Rumunijos vadovai.
Šios šalys siekia sušvelninti ETS poveikį elektros kainoms ir sumažinti anglies dioksido emisijų kainų svyravimo riziką. Tarp konkrečių prašymų – nemokamų CO2 taršos leidimų pratęsimas ir po 2034 metų.
„Niekas nesako, kad ETS sistema neveikia. Tiesiog ji nebuvo sukurta laikams, kuriais dabar gyvename. Pasaulis keitėsi greičiau nei sistema“, – Briuselyje žurnalistams sakė vienas ES diplomatas.
Taip pat skaitykite:
ES viršūnių susitikimo išvadų projekte numatyta paraginti „Europos Komisiją“ skubiai pateikti „konkrečius veiksmus, kuriais trumpuoju laikotarpiu būtų siekiama mažinti elektros energijos kainas“, atsižvelgiant į skirtingą padėtį valstybėse narėse, kartu išlaikant ilgalaikius investicinius signalus atsinaujinančiai ir mažai taršiai energijos gamybai.
Kaip teigiama, Lenkijai ypač svarbus akcentas apie nevienodą situaciją skirtingose ES valstybėse. Diplomatų vertinimu, ETS reformos klausimas gali būti sudėtingas, nes dalis šalių dabartiniu sistemos veikimu yra patenkintos. Be to, pajamos iš ETS papildo valstybių narių biudžetus, o kai kurios šalys jau yra numačiusios, kaip šias lėšas panaudos.
Nors iš pradžių susitikimas turėjo būti skirtas ES ekonomikos konkurencingumui, dabar vis dažniau akcentuojama, kad reikia ieškoti sprendimų, kaip apsaugoti ekonomiką nuo augančių energijos kainų. Tema dar labiau išryškėjo po JAV ir Izraelio smūgių Iranui, dėl kurių pasaulio rinkose kilo energijos išteklių kainos.
