Trys Europos energetikos bendrovių vadovai įspėja dėl galimų energijos tiekimo sutrikimų, tęsiantis konfliktui su Iranu ir ribojantis praplaukimui strategiškai svarbiu Hormūzo sąsiauriu.
Neramumams purtant prekybą, naftos kainos pastarosiomis savaitėmis šoktelėjo maždaug 40 proc. Vienu metu jos buvo priartėjusios prie 120 JAV dolerių už barelį, investuotojams baiminantis galimo pasiūlos trūkumo.
Šios įtampos iki šiol ypač stipriai juntamos Azijoje. Filipinai paskelbė energetinę nepaprastąją padėtį, o Pietų Korėja pranešė besirengianti „blogiausio scenarijaus“ atvejams.
Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi kreipėsi į Tarptautinę energetikos agentūrą (TEA), prašydama svarstyti papildomą naftos išleidimą iš pasaulinių atsargų. TEA jau buvo koordinavusi 400 mln. barelių naftos išleidimą iš narių atsargų.
Japonija ketvirtadienį planuoja pradėti naudoti nacionalines atsargas, o S. Takaichi patvirtino, kad Tokijas mėnesio pabaigoje pasinaudos ir TEA atsargomis.
Taip pat skaitykite:
Vis dėlto vis dažniau nuogąstaujama, kad tiekimo rizikos netrukus gali persikelti į Vakarus.
„Pietų Azija pirmoji pajuto smūgį. Vėliau jis persikėlė į Pietryčių Aziją, Šiaurės Rytų Aziją, o balandį vis labiau jausis ir Europoje“, – konferencijoje Teksaso valstijos Hjustone teigė „Shell“ vadovas Waelis Sawanas.
Jis paragino vyriausybes nesiimti veiksmų, galinčių dar labiau padidinti tiekimo sutrikimų poveikį, ir pabrėžė, kad be energetinio saugumo neįmanomas ir nacionalinis saugumas.
Tuo metu Europos valstybės jau pradėjo taikyti priemones, skirtas apsaugoti gyventojus nuo augančių energijos sąskaitų. Slovėnija tapo pirmąja šalimi Europoje, įvedusia degalų normavimą. Ispanija patvirtino 5 mlrd. eurų vertės pagalbos paketą, į kurį įtrauktos mokesčių lengvatos elektrai ir dujoms bei subsidijos transporto sektoriui, ūkininkams ir trąšų įsigijimui. Europos Sąjungos lyderiai taip pat svarstė laikinas priemones, galinčias sušvelninti brangstančios energijos pasekmes.
Rinkos išsibalansavimas
„TotalEnergies“ vadovas Patrickas Pouyanné teigė, kad dabartinė naftos produktų rinka yra „išsibalansavusi“. Jo teigimu, būtent dėl to daugelyje šalių – ypač Europoje – matomas poveikis benzino ir dyzelino kainoms, o žmonės dėl to yra itin nepatenkinti.
Taip pat skaitykite:
Jis taip pat atkreipė dėmesį į rizikas, susijusias su Europos bandymais vasarą papildyti dujų saugyklas. Pasak jo, tai sutaps su didele paklausa Azijoje. P. Pouyanné prognozavo, kad jei konfliktas Artimuosiuose Rytuose tęsis iki vasaros, suskystintų gamtinių dujų (SGD) kaina gali pasiekti 40 eurų už megavatvalandę.
Jungtinėje Karalystėje finansų ministrė Rachel Reeves teigė, kad rengiami veiksmų planai, kaip apsaugoti namų ūkius ir verslą nuo augančių energijos kainų, tačiau atmetė visuotinės kompensacijos idėją. Pasak jos, vyriausybė privalo reaguoti „lanksčiai“.
Šiaurės jūroje veiklą vykdanti naftos gavybos bendrovė „EnQuest“ taip pat perspėjo apie „reikšmingą“ poveikį vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. Bendrovės vertinimu, dėl prarastos gavybos iš rinkos gali dingti 2–3 mln. barelių per dieną, o perteklinių pajėgumų, anot jos, gali nebūti „daugelį metų“.
Kalbėdamas apie Hormūzo sąsiaurio ateitį, „EnQuest“ vadovas Amjadas Bseisu pažymėjo, kad „ateitis neaiški“.
