Blogos žinios Europai: Vokietijos ekonomika lėtėja greičiau nei tikėtasi
Vokietijos vyriausybė sumažino 2026 metų ekonomikos augimo prognozę perpus – nuo 1 iki 0,5 proc. Sprendimas siejamas su energijos kainų šoku ir platesnėmis tiekimo grandinių problemomis, kurias sustiprino Irano karo padariniai.
Apie atnaujintas projekcijas balandžio 22 dieną pranešė ekonomikos reikalų ir energetikos ministrė Katherina Reiche. Berlynas taip pat pablogino ir 2027 metų perspektyvą: augimo prognozė sumažinta iki 0,9 proc., kai anksčiau buvo numatyta 1,3 proc.
Vyriausybės vertinimu, pagrindinis smūgis tenka energijai imlioms pramonės šakoms, nes Vokietijos pramonės modelis jautriai reaguoja į naftos ir dujų kainų svyravimus. Brangesnė energija didina gamybos sąnaudas, mažina eksporto konkurencingumą ir verčia įmones atidėti plėtros sprendimus.
Neapibrėžtumas dėl geopolitinės situacijos dar labiau skatina atsargesnį verslo ir investuotojų elgesį, o tai tiesiogiai veikia investicijų apimtį. Kartu augančios namų ūkių sąskaitos už energiją riboja vartojimą, todėl ekonomika patiria dvigubą spaudimą.
Signalas visai euro zonai
Vokietijos prognozių mažinimas išryškina platesnę euro zonos problemą: energijos kainų šuoliai greitai persiduoda infliacijai, gamybos kaštams ir verslo lūkesčiams. Kadangi Vokietija yra didžiausia Europos Sąjungos ekonomika, jos sulėtėjimas dažnai atsiliepia ir kaimyninių šalių pramonei bei prekybai.
Karo sukelti trikdžiai taip pat didina žaliavų kainas ir logistikos rizikas, o tai ypač svarbu eksportu orientuotoms pramonės šakoms. Finansų rinkose tokios naujienos paprastai didina svyravimus ir gali keisti įmonių finansavimosi sąlygas.
Italija taip pat koreguoja skaičius
Panašių sprendimų imasi ir kitos didžiosios Europos valstybės. Italija taip pat sumažino 2026 metų BVP augimo prognozę iki 0,6 proc., kai anksčiau planuota 0,7 proc., ir peržiūrėjo fiskalinius rodiklius.
„Mes susiduriame ne su normaliomis aplinkybėmis, o su visiškai išskirtinėmis“, – sakė Italijos ekonomikos ministras Giancarlo Giorgetti.
„Deja, artimiausiomis savaitėmis skaičius veikiausiai teks peržiūrėti, koreguoti ir atnaujinti“, – pridūrė Giancarlo Giorgetti.
Italijos valdžios vertinimu, biudžeto deficitas šiais metais sieks 2,9 proc. BVP, kai anksčiau buvo planuota 2,8 proc., o 2027 metais, tikimasi, sudarys 2,8 proc., vietoj anksčiau numatytų 2,6 proc.
Italijos statistikos tarnyba taip pat nurodė, kad 2025 metais šalies biudžeto deficitas siekė 3,1 proc. BVP. Tai apsunkina Romos tikslą greitai pasitraukti iš Europos Sąjungos perteklinio deficito procedūros.
Vienu metu bloginamos prognozės Vokietijoje ir Italijoje rodo, kad euro zonos atsigavimas gali užtrukti ilgiau, nei tikėtasi metų pradžioje. Energetikos ir geopolitiniai veiksniai vis dažniau tampa lemiamais kintamaisiais, nuo kurių priklauso ir augimo tempai, ir biudžetų planavimas.
