Jungtinės Valstijos ruošiasi į Artimuosius Rytus pasiųsti dar kelis tūkstančius karių. Tai paskatino spėliones, ar Vašingtonas nesvarsto antžeminės operacijos prieš Iraną, ypač viešojoje erdvėje sklandant prieštaringai informacijai apie tariamas taikos derybas.

Skelbiama, kad Pentagonas planuoja į regioną permesti apie 3 tūkst. karių iš JAV kariuomenės 82-osios desanto divizijos, taip pat du jūrų pėstininkų ekspedicinius vienetus, kurie turėtų prisidėti prie karinių veiksmų Irane.

Kariniai ekspertai teigia, kad papildomų pajėgų skaičius labiau atitinka riboto masto ir aiškiai apibrėžtos trukmės operacijas, o ne ilgalaikę antžeminę kampaniją. Dėl to dėmesio centre atsiduria dvi strategiškai svarbios Irano salos ir klausimas, ar JAV galėtų mėginti perimti Islamo Respublikos branduolines medžiagas.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Anna Kelly komentare televizijai „CNBC“ nurodė:

„Visi pranešimai apie karių dislokavimą bus teikiami per Karo departamentą. Kaip esame sakę, prezidentas Trumpas visuomet turi visas karines galimybes.“

Atsargos JAV kariuomenės pulkininkas leitenantas Danielis Davisas vertina, kad realiai į regioną gali būti dislokuojama tik apie 4–5 tūkst. tiesioginių antžeminių pajėgų karių.

Pasak jo, tokio dydžio kontingento pakaktų trumpam perimti nedidelį objektą, tačiau ne pradėti plataus masto invaziją. D. Davisas, dirbantis vyresniuoju analitiku „Defense Priorities“, „CNBC“ laidoje „Squawk Box Asia“ aiškino, kad 82-oji desanto divizija yra greito reagavimo pajėgos, skirtos operatyviai veikti vietoje, dažniausiai laukiant didesnių pajėgų pastiprinimo.

„Nemačiau jokių įrodymų, kad būtų svarstoma, o juo labiau perspėta, parengta, aprūpinta ir apmokyta tokio masto pajėgų grupė, kurios reikėtų vykstant į tokio tipo operaciją. Tam prireiktų mėnesių“, – sakė D. Davisas.

Qeshm ir Kharg salos bei branduolinės medžiagos

D. Davisas teigė, kad sprendžiant iš riboto antžeminių pajėgų skaičiaus, teoriškai galimi trys JAV veiksmų scenarijai.

Pirmasis – Qeshm salos užėmimas. Ji yra Irano pietuose, Persijos įlankoje, netoli strategiškai itin svarbaus Hormūzo sąsiaurio. Tai didžiausia Persijos įlankos sala. Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimų, kad joje požeminiuose tuneliuose galėtų būti laikomos priešlaivinės raketos, minos, dronai ir greito puolimo kateriai, sala imta vertinti kaip galimas taikinys.

Antrasis galimas taikinys – Kharg sala, laikoma Irano naftos pramonės centru. Trečiasis scenarijus, pasak D. Daviso, būtų reidas, kuriuo siekiama perimti daugiau nei 400 kilogramų perdirbtos branduolinės medžiagos – tačiau tik tuo atveju, jei JAV pavyktų ją tiksliai aptikti ir ji būtų pakankamai sutelkta, kad tokia operacija apskritai būtų įmanoma.

Kharg sala – koralinė sala maždaug už 15 mylių nuo Irano žemyninės pakrantės. Manoma, kad per ją keliauja apie 90 proc. Irano žaliavinės naftos eksporto, o tanklaiviai vėliau plaukia per Hormūzo sąsiaurį. Dėl šios ekonominės reikšmės sala laikoma itin jautria karinių veiksmų grėsmei, nors analitikai pabrėžia, kad jos perėmimui greičiausiai reikėtų antžeminės operacijos, kurios JAV anksčiau, panašu, vengė.

Atsargos viceadmirolas Kevinas Doneganas, buvęs JAV karinio jūrų laivyno 5-ojo laivyno vadas, „CNBC“ laidoje „Morning Call“ teigė, kad pagrindinis sumanymas būtų apriboti Irano galimybes naudotis šiomis salomis.

„Bendra idėja – atimti iš Irano galimybes naudoti tas salas. Daug kas gali į tave atskrieti – nuo minų ir raketų iki sparnuotųjų raketų, bet didelė dalis to jau sunaikinta arba reikšmingai susilpninta. Taigi misija tikrai įvykdoma. Tikrasis klausimas – kiek tai užtruks ir kada bus galima atkurti laivybos srautus“, – sakė jis.

Tuo metu vienas iš aukščiausių Irano įstatymų leidėjų trečiadienį pareiškė, kad Teheranas tikisi galimo išpuolio iš „Irano priešų“, kurie esą galėtų bandyti okupuoti vieną iš salų.

Irano parlamento pirmininkas Mohammad-Bagher Ghalibaf socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad visi priešininkų veiksmai esą yra nuolat stebimi. Jis perspėjo, jog bandymas peržengti ribas reikštų „negailestingus smūgius“ regiono šalių gyvybiškai svarbiai infrastruktūrai.

Šios JAV pajėgos neskirtos ilgai antžeminei kampanijai

Tarptautinio strateginių studijų instituto „IISS“ vyresnysis sausumos karo analitikas Rubenas Stewartas teigė, kad planuojamas JAV pajėgų dydis nėra suderinamas su ilgalaike antžemine kampanija.

„Akivaizdžiai trūksta sunkiosios šarvuotos technikos vienetų, logistikos gylio ir vadovavimo struktūrų, reikalingų užsitęsusiam sausumos karui. Praktikoje tai pajėgos, kurios gali veikti greitai ir selektyviai, bet ne tokios, kurios galėtų ilgai vykdyti operacijas giliai Irane arba per ilgesnį laikotarpį“, – elektroniniame laiške „CNBC“ nurodė R. Stewartas.

Pasak jo, Kharg salos perėmimas būtų techniškai įmanomas, tačiau itin eskaluojantis žingsnis dėl salos vaidmens Irano naftos eksporte. O bandymas užtikrinti Irano branduolinių medžiagų kontrolę, R. Stewarto vertinimu, būtų mažiausiai realistiškas pasirinkimas turint tokio dydžio pajėgas – tam reikėtų gerokai didesnio ir ilgalaikio antžeminio buvimo.

Analitikas taip pat pažymėjo, kad santykinai ribotas dislokavimas gali būti suprantamas kaip spaudimo priemonė, siekiant sustiprinti derybines pozicijas ir signalizuoti, kad žlugus diplomatijai Vašingtonas turi pasirinkimų.

Baltieji rūmai yra pareiškę, kad prezidento Donaldo Trumpo administracija pastarosiomis dienomis dalyvavo „produktyviose“ derybose su Iranu, taip pat tvirtino, kad karinė operacija Irane esą vyksta „pagal planą“. Vis dėlto Iranas ne kartą viešai neigė, jog su Vašingtonu apskritai vyksta derybos.