Italijos priežiūros institucijos siekia pažaboti paauglių ir net jaunesnių vaikų susižavėjimą odos priežiūra. Šalies reguliuotojai pradėjo tyrimą dėl „LVMH“ priklausančių kosmetikos prekės ženklų „Sephora“ ir „Benefit“, įtariant, kad jų vykdyta rinkodara vaikams galėjo būti ypač klastinga.

Italijos konkurencijos institucija „AGCM“ pranešė pradėjusi du tyrimus, susijusius su galimai nesąžininga komercine praktika. Pasak reguliuotojo, reklama ir komunikacija galėjo skatinti vaikus bei jaunimą, įskaitant jaunesnius nei 10 metų, pirkti serumus, kaukes ir senėjimą mažinti žadančius kremus.

Reguliuotojas teigia, kad tokia komunikacija gali prisidėti prie reiškinio, vadinamo kosmetikoreksija – tai nesveikas nepilnamečių įsitraukimas į odos priežiūrą ir perdėtas susitelkimas į kosmetikos priemones.

„AGCM“ pabrėžė, kad tiek „Sephora“, tiek „Benefit“ esą ne visada tinkamai nurodė produktų paskirtį arba kartais praleido svarbias atsargumo priemones dėl priemonių, kurios nėra skirtos nepilnamečiams. Pasak institucijos, tokia informacijos stoka tiek parduotuvėse, tiek internete ir socialiniuose tinkluose gali sukelti rimtą žalą sveikatai.

Taip pat pažymima, kad šie prekės ženklai galėjo taikyti „klastingą rinkodaros strategiją“, kai jaunų mikroinfluencerių turinys skatino bendraamžius pirkti jų reklamuojamas priemones.

Ketvirtadienį „AGCM“ pareigūnai ir Italijos finansų policija atliko patikras „Sephora Italia“, „LVMH Profumi e Cosmetici Italia“ ir „LVMH Italia“ patalpose.

„LVMH“ nurodė, kad apie tyrimą informuotos „Sephora“, „Benefit“ ir „LVMH P&C Italy“.

„Kadangi tyrimas tebevyksta, „Sephora“, „Benefit“ ir „LVMH P&C Italy“ šiuo etapu negali pateikti daugiau komentarų, tačiau išreiškia pasirengimą visiškai bendradarbiauti su institucijomis“, – bendrovės pareiškime teigiama, kad visos įmonės taip pat pabrėžia griežtai besilaikančios galiojančių Italijos teisės aktų.

„Sephora“ socialiniuose tinkluose turi didžiules auditorijas – „Instagram“ platformoje beveik 23 mln. sekėjų, o „TikTok“ tinkle – daugiau nei 2 mln. Šis prekės ženklas pastaraisiais metais tapo vienu iš paauglių grožio tendencijų epicentrų.

Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo ir „Sephora kids“ tendencija: vaizdo įrašuose matyti, kaip parduotuvėse susiburia paauglės, į krepšelius kraunančios ryškias, patraukliai atrodančias odos priežiūros priemones. Kai kuriuose įrašuose jaunos mergaitės demonstruoja savo kasdienes odos priežiūros rutinas, į kurias įtraukiamos priemonės su senėjimą mažinti siejamomis veikliosiomis medžiagomis, pavyzdžiui, retinoliu.

Viešai skelbti tyrimai ir analizės taip pat kelia klausimų dėl reklamos žymėjimo socialiniuose tinkluose. Vienoje analizėje, vertinusioje 240 odos priežiūros įrašų, teigta, kad tik 15 įrašų, arba 6 proc., buvo tinkamai pažymėti kaip reklaminiai. Tai reiškia, kad dalis turinio kūrėjų galėjo netiesiogiai reklamuoti produktus vaikams, kurie ne visada supranta, kad žiūri apmokamą turinį.

Kitame recenzuotame tyrime, kuriame peržiūrėta 100 populiarių odos priežiūros vaizdo įrašų, kuriuos skelbė 7–18 metų influenceriai, nustatyta, kad tik ketvirtadalyje vaizdo įrašų buvo minima apsauga nuo saulės, o 25 peržiūrimiausiuose vaizdo įrašuose vidutiniškai buvo nurodoma po 11, o daugiausia – net 21 potencialiai dirginanti veiklioji medžiaga.

Socialinių tinklų ribojimų banga

Italijos tyrimas vyksta tuo metu, kai vis daugiau valstybių svarsto griežtesnius ribojimus vaikams ir paaugliams socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, Australija nuo gruodžio įvedė draudimą kai kurioms populiariausioms programėlėms, įskaitant „TikTok“, „YouTube“, „Instagram“ ir „Snapchat“, jaunesniems nei 16 metų asmenims. Panašūs pasiūlymai svarstomi ir keliose Europos šalyse, tarp jų Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Ispanijoje.

Tuo pat metu socialinių platformų saugumo klausimai vis dažniau persikelia ir į teismus. Šią savaitę „Meta“ sulaukė dviejų nepalankių sprendimų bylose, kuriose nagrinėta socialinių tinklų žala. Vienoje byloje prisiekusieji Naujojoje Meksikoje priteisė beveik 400 mln. JAV dolerių žalos atlyginimą, nusprendę, kad bendrovė nepakankamai apsaugojo vaikus savo platformose. Kitoje byloje Los Andžele teismas pripažino „Meta“ ir „Google“ valdomą „YouTube“ aplaidžiais, teigdamas, kad bendrovės neįspėjo vartotojų apie galimus pavojus. Šioje byloje numatoma 3 mln. JAV dolerių kompensacija.