Po 2022 m. Rusijos pradėto karo Ukrainoje daugelis centrinių bankų gerokai padidino aukso pirkimus. Tuo pat metu Vakarų šalys įšaldė Rusijos grynųjų pinigų atsargas. „Bloomberg“ analitikų vertinimu, tai dar kartą parodė, kodėl centriniams bankams svarbu diversifikuoti turtą ir kaupti rezervus neapsiribojant vien doleriais ar eurais denominuotomis priemonėmis.

Intensyvesni aukso pirkimai prisidėjo prie didesnės paklausos šiam metalui, kuris nestabilumo laikotarpiais dažnai laikomas saugiu prieglobsčiu investuotojams. Šiemet aukso kaina buvo perkopusi 5000 JAV dolerių už unciją (31,10 gramo). Šiuo metu už unciją mokama apie 4403,90 JAV dolerio, tai yra maždaug 4056 eurai.

„Bloomberg“ atkreipia dėmesį, kad dalis šalių, sukaupusių reikšmingas aukso atsargas, yra energijos importuotojos, pavyzdžiui, Turkija, Japonija ar Indija. Agentūra prognozuoja, kad augančios sąskaitos už naftą ir dujas gali priversti šias valstybes mažinti aukso atsargas tam, jog būtų padidinta dolerių pasiūla, reikalinga energetinių išteklių importui apmokėti. Taip pat primenama, kad nuo karo su Iranu pradžios naftos kainos pakilo daugiau nei 50 proc., o dujų – daugiau nei 56 proc.

Agentūra nurodo, kad „TCMB“, Turkijos centrinis bankas, šį mėnesį pardavė dalį savo rezervų – 60 tonų aukso, kurio vertė siekė 8 mlrd. JAV dolerių. „Bloomberg“ teigimu, taip buvo siekiama apsaugoti lirą nuo augančios dolerio paklausos, kuri padidėjo dėl Artimųjų Rytų konflikto sukeltų naftos ir dujų kainų šuolių. Agentūra perspėja, kad jei kitų šalių centriniai bankai pasektų Turkijos pavyzdžiu, aukso kaina galėtų dar labiau kristi. Nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios auksas, kaip nurodoma, atpigo beveik 18 proc.

Investuotojai, besirenkantys auksą, tikisi, kad šį metalą ir toliau aktyviai pirks Kinijos centrinis bankas, siekiantis mažinti šalies priklausomybę nuo dolerinių rezervų. Vis dėlto „Bloomberg“ pabrėžia, kad dėl staiga išaugusių naftos ir dujų kainų bei besivystančių ekonomikų pastangų finansuoti šį pabrangimą, aukso pardavimas gali tapti vienu iš realiai prieinamų sprendimų, padedančių suvaldyti dabartinį spaudimą.