Vienkartinės elektroninės cigaretės tapo vienu sparčiausiai augančių elektronikos atliekų šaltinių. Prietaisai, kurie po kelių dienų atsiduria šiukšliadėžėje, viduje dažnai slepia visiškai veikiančius ličio jonų akumuliatorius.

Jungtinių Tautų vertinimu, vien 2022 metais buvo išmesta mažiausiai 844 mln. tokių įrenginių, o 2023 metais šis skaičius galėjo siekti net apie 500 tūkst. per dieną.

Britų „YouTube“ kūrėjas Chrisas Doelis nusprendė patikrinti, kiek energijos iš tiesų sukaupta šiuose išmetamuose įrenginiuose. Ankstesniuose projektuose jis jau buvo panaudojęs surinktus akumuliatorius elektriniam dviračiui ir dirbtuvėms maitinti, tačiau šįkart užsimojo ambicingiau – sukurti akumuliatorių elektriniam automobiliui.

Eksperimentui jis surinko daugiau nei 500 išmestų vienkartinių e. cigarečių, dalį jų – vieno muzikos festivalio teritorijoje. Vėliau kūrėjas prietaisus išardė ir patikrino viduje esančius ličio jonų elementus, kad atrinktų tinkamus pakartotiniam naudojimui.

Veikiantys elementai buvo sujungti į 14 modulių, sudėtų eilėmis ir patalpintų į 3D spausdintuvu pagamintas dėžutes. Taip suformuotas akumuliatorių paketas pasiekė maždaug 50 voltų įtampą ir apie 2,5 kilovatvalandės energinę talpą.

Tiek užteko, kad būtų galima pajudinti nedidelį elektrinį automobilį „Reva G-Wiz“, gamintą 2000-ųjų pradžioje. Pats Doelis šį modelį vadina „vienu prasčiausių automobilių pasaulyje“: maksimalus greitis siekia apie 80 km/h, o galia – vos 17 arklio galių. Būtent dėl to jis tapo tinkamu kandidatu bandymui.

Prijungus improvizuotą akumuliatorių paketą automobilis užsivedė ir be didesnių problemų pajudėjo. Bandomojo važiavimo metu jis vietomis pasiekė beveik 64 km/h greitį.

Didžiausia staigmena tapo nuvažiuojamas atstumas: automobilis įveikė apie 30 kilometrų, kol baterija išseko. Tai toli gražu neprilygsta šiuolaikiniams elektromobiliams, tačiau, kūrėjo teigimu, aiškiai parodo, kiek energijos kasdien išmetama kartu su vienkartiniais įrenginiais.

„Deja, gyvename keistoje realybėje, kurioje vienkartinių įrenginių pirkimas ir išmetimas tapo visiškai normalus, nors juose yra pilnai įkraunami ličio jonų elementai“, – projekte įrašytame vaizdo įraše sako Doelis.

Vis dėlto eksperimentas pareikalavo ir papildomų saugumo sprendimų. Kūrėjas įdiegė baterijos valdymo sistemą, kuri nuolat stebėjo atskirų elementų įtampą. Taip pat pakete įrengė temperatūros jutiklius ir saugiklius, kad sumažintų perkaitimo ar vadinamosios terminės grandininės reakcijos riziką.

Be to, Doelis pagamino aliumininį korpusą, stabilizuojantį baterijas važiavimo metu – be jo atskiri elementai galėtų judėti ir kelti papildomą pavojų.

Vienas neįprasčiausių projekto aspektų – įkrovimas. Kūrėjas pademonstravo, kad visą baterijų paketą galima papildyti energija naudojant USB-C adapterį, prijungtą prie 138 vatų nešiojamojo kompiuterio įkroviklio.

Tai reiškia, kad greičiausiai buvo sukurtas pirmasis elektromobilis, kurį įmanoma įkrauti per USB-C jungtį. Nors praktikoje toks įkrovimas būtų labai lėtas, eksperimentas gerai iliustruoja, kokia pažangi elektronika slypi vienkartiniuose įrenginiuose.

Kūrėjas automobilį išbandė ir realiomis sąlygomis: vaizdo įraše matyti, kaip jis važiuoja miesto gatvėmis, sustoja prie greitojo maisto restorano „drive-through“ langelio ir užsuka į įrankių parduotuvę. Keleivio vietoje sėdi bendradarbis, pasiruošęs bet kada išjungti maitinimą.

Vis dėlto eksperimentas atskleidė ir aiškias ribas. Šiuolaikinių elektromobilių baterijos yra gerokai didesnės nei mažojo „G-Wiz“. Doelio skaičiavimu, norint maitinti tokį automobilį kaip „Tesla“, reikėtų maždaug 12 tūkst. e. cigarečių elementų.

Taigi projektas veikiau demonstracinis nei praktiškas, tačiau jis atkreipia dėmesį į sparčiai augančią elektronikos atliekų problemą.

„Lažinuosi, nė vienas iš tų 500 žmonių, kurie naudojo šias e. cigaretes, nesitikėjo, kad jų baterijos kada nors maitins mano namus, o dabar – ir mano automobilį“, – sako Doelis. „Matyt, mums visiems verta pagalvoti, ką iš tikrųjų laikome atliekomis.“