Prancūzijoje tyliai augo problema, kurios mastai šiandien jau sunkiai suvokiami. Tai ne pavieniai pažeidimai ar atsitiktinės klaidos. Kalbama apie sisteminį reiškinį, kuris ilgą laiką liko beveik nepastebėtas.

Gatvėse važinėjantys automobiliai atrodo visiškai legalūs. Jie turi registracijos dokumentus, numerius, dalyvauja eisme – viskas lyg ir tvarkoje, tačiau realybė pasirodė gerokai sudėtingesnė.

Pareigūnams vis dažniau susiduriant su neįprastomis situacijomis, išryškėjo rimta spraga sistemoje. Tai, kas iš pradžių atrodė kaip pavieniai atvejai, galiausiai virto viena didžiausių pastarųjų metų administracinių krizių.

Milijonas „nematomų“ automobilių

Prancūzijos teisėsauga susidūrė su beprecedenčiu reiškiniu – šalies keliuose gali važinėti apie milijonas vadinamųjų automobilių vaiduoklių. Tai transporto priemonės, kurios turi oficialius dokumentus, tačiau jų tikrųjų savininkų nustatyti praktiškai neįmanoma.

Audito institucijų vertinimu, ši situacija valstybei jau kainavo daugiau nei pusę milijardo eurų. Tai nesurinkti mokesčiai ir baudos, kurių tiesiog nėra iš ko išieškoti.

Policijai tai tapo rimta kliūtimi tiriant nusikaltimus. Net turint automobilio numerį, dažnai neįmanoma nustatyti, kas iš tikrųjų juo naudojosi.

Problemos ištakos – skaitmenizacijos sprendimas

Visa ši istorija prasidėjo 2017 metais, kai Prancūzijos valdžia nusprendė skaitmenizuoti transporto priemonių registraciją. Tikslas buvo paprastas – sumažinti eiles ir pagreitinti procesus.

Registracija buvo perkelta į internetą, o prieiga prie nacionalinės duomenų bazės suteikta ir privatiems tarpininkams. Iš pradžių sistema veikė efektyviai – dokumentų tvarkymas sutrumpėjo nuo kelių savaičių iki kelių dienų.

Tačiau netrukus paaiškėjo, kad kontrolės mechanizmai buvo silpni. Prie sistemos prisijungė ir įmonės, kurios realiai neegzistavo – veikė tik dokumentuose.

Fiktyvios įmonės ir masinė schema

Teisėsauga jau aptiko beveik tris šimtus tokių fiktyvių bendrovių. Turėdami prieigą prie registrų, sukčiai pradėjo masiškai registruoti automobilius jų vardu.

Vienas atvejis ypač išsiskyrė – viena fiktyvi įmonė per trejus metus atliko net 265 tūkstančius registracijų. Tai atskleidžia, kokiu mastu veikė ši schema.

Tokiu būdu buvo sukurtas milžiniškas šešėlinis automobilių parkas. Formaliai viskas atrodė teisėta, tačiau realūs savininkai liko paslėpti.

Mokesčių vengimas ir baudos, kurios nepasiekia

Ši spraga atvėrė kelią įvairioms manipuliacijoms. Viena jų – mokesčių vengimas. Galingi automobiliai būdavo registruojami kaip mažesnės taršos transporto priemonės.

Kita problema yra baudos. Greičio viršijimas ar neteisėtas parkavimas būdavo fiksuojami, tačiau pranešimai keliaudavo fiktyvioms įmonėms, kurios neturi nei turto, nei realios veiklos.

Tai sukūrė nebaudžiamumo jausmą. Policija pastebėjo, kad nuo 2016 iki 2022 metų sunkių greičio viršijimo atvejų skaičius išaugo net 160 proc.

Lėta reakcija ir pavėluoti sprendimai

Nepaisant akivaizdžios žalos, valdžios reakcija buvo vangoka. Pirmieji realūs planai kovoti su problema pasirodė tik 2020 metais – praėjus trejiems metams nuo reformos pradžios.

Iki tol privačių tarpininkų kontrolė buvo beveik simbolinė. Per metus patikrinama tik apie 3 proc. įmonių, o tai reiškia, kad audito galima sulaukti kartą per kelis dešimtmečius.

Tik pastaruoju metu Vidaus reikalų ministerija ėmėsi griežtesnių veiksmų. Atliekami masiniai patikrinimai, o įtartinoms įmonėms ribojama prieiga prie sistemos.

Bandymas sutvarkyti sistemą

Po intensyvesnių patikrinimų sukčiavimo atvejų skaičius išaugo – tai rodo, kad problema buvo dar didesnė nei manyta. Tūkstančiams įmonių jau atimta teisė naudotis registracijos sistema.

Paslaugų teikėjų skaičius sumažintas nuo 39 iki 27 tūkstančių. Tai pirmas rimtesnis žingsnis siekiant suvaldyti situaciją.

Šiuo metu institucijos rengia naują registravimo modelį, kuris turėtų būti gerokai saugesnis. Tačiau aišku viena – klaidos, padarytos prieš kelerius metus, dar ilgai turės pasekmių.