Sutrikę naftos tiekimai dėl karo tarp Irano, Jungtinių Valstijų ir Izraelio vėl sustiprino diskusijas Europoje apie būtinybę spartinti perėjimą prie žaliosios energetikos. Jungtinėje Karalystėje fiksuojamas augantis susidomėjimas saulės elektrinėmis – vieno gamintojo pardavimai, kaip teigiama, išaugo net 50 proc.

Per Hormūzo sąsiaurį, kurį karo veiksmai sutrikdė, praeina apie 20 proc. pasaulinės prekybos nafta. Visa Persijos įlanka sudaro beveik 30 proc. pasaulinių naftos tiekimų.

Ypač tai jaučia Azijos šalys, kurios per šį maršrutą importuoja apie 40 proc. savo kuro. Ekspertai lygina situaciją su tuo, kaip energetinę priklausomybę po Rusijos agresijos pajuto Ukraina. Vienu iš atsakų į priklausomybę nuo iškastinio kuro Vietname, Kinijoje, Indonezijoje ir Tailande tampa auganti elektromobilių paklausa.

Energetinio saugumo stiprinimas investuojant į atsinaujinančią energetiką Europoje buvo dažnai akcentuojamas po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais. Ši retorika vėl sugrįžta dėl karo Pietvakarių Azijoje ir ribojamų naftos tiekimų.

„Prancūzija turi vieną mažiausių anglies pėdsakų pasaulyje ir to nepasiekė todėl, kad norėjo gelbėti planetą. Ji pasiekė tai tam, kad išvengtų būtent to, kas vyksta dabar“, – teigė „Carlyle“ strategijos vadovas „Energy Pathways“ srityje Jeffas Currie. Jo vertinimu, dabartinė situacija taps savotišku „turbokompresoriumi“ žaliajai transformacijai.

Vokietijos energetikos ministrė Katherina Reiche praėjusią savaitę perspėjo, kad jei karas tarp Irano, JAV ir Izraelio nesibaigs, balandį ir gegužę gali kilti energijos tiekimo sutrikimų. Ji taip pat pripažino, kad Berlyno sprendimas atsisakyti branduolinės energetikos energetinio saugumo kontekste buvo „didelė klaida“.

Lietuva šiemet planuoja, kad 60 proc. jos energijos poreikio bus padengiama iš atsinaujinančių šaltinių, palyginti su 50 proc. 2025 metais, pranešė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Įtempta padėtis naftos rinkoje iškėlė ir klausimų dėl importo ribojimo iš Rusijos. Šalys raginamos investuoti į vėjo ir saulės energetiką bei vandenilio technologijas, nes, pasak Europos Sąjungos ambasadorės JAV Jovitos Neliupšienės, „nėra jokios galimybės“, kad Europos Sąjunga didintų rusiškų dujų importą.

Atsinaujinančių energijos šaltinių bumas pastebimas ir Jungtinėje Karalystėje. Bendrovės „Octopus Energy“, didžiausio elektros tiekėjo šalyje, vadovas interviu BBC teigė, kad nuo karo Irane pradžios saulės panelių pardavimai Jungtinėje Karalystėje išaugo 50 proc.

Pasak jo, „didelis augimas“ fiksuojamas ir šilumos siurblių, elektromobilių bei jų įkroviklių segmente.

Reaguodama į kuro rinkos krizę, Jungtinės Karalystės vyriausybė atnaujino teritorijų planavimo taisykles. Jose numatyta, kad nuo 2028 metų kiekvienas naujas namas (su nedidelėmis išimtimis) turės būti aprūpintas saulės paneliais ir šilumos siurbliais. Šiuo žingsniu siekiama naują statybą atitraukti nuo dujų tiekimo, nuo kurio vis dar priklauso daugelis šalies namų ūkių.