Jūrų transporto ekspertas, buvęs „Maersk“ vadovas Larsas Jensenas teigia, kad Jungtinių Valstijų ir Izraelio karo poveikis Iranui gali būti gerokai didesnis nei ekonominis chaosas, kurį pasaulis patyrė 8-ajame dešimtmetyje. Pasak jo, tai gali tapti dar rimtesne problema nei gamtinių dujų kainų šokas po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Primename, kad 1973 m. spalį arabų naftos gamintojai paskelbė embargą valstybių grupei, kuriai vadovavo Jungtinės Valstijos. Tai buvo atsakas į Vašingtono paramą per Jom Kipuro karą – Egipto ir Sirijos vadovaujamos arabų valstybių koalicijos puolimą prieš Izraelį. Embargo padariniai tiesiogiai smogė ne tik JAV, bet ir Nyderlandams bei Portugalijai.

Per kelis mėnesius naftos kainos tuomet išaugo beveik keturis kartus. Daugelyje didžiausių degalų vartotojų valstybių buvo įvesta benzino ir dyzelino normavimo sistema, o tai galiausiai prisidėjo prie pasaulinės ekonominės ir finansinės krizės, turėjusios ilgalaikių pasekmių. Antrasis naftos šokas kilo 1979 m., prasidėjus Irano revoliucijai.

Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) dar kovą perspėjo, kad pasaulis atsidūrė prieš didžiausią istorijoje grėsmę energetiniam saugumui. Agentūra nurodė, jog susideda „trys krizės vienu metu“: tiekimo praradimas, siekiantis 11 mln. barelių per dieną (daugiau nei 8-ajame dešimtmetyje), būtinybė panaudoti kuro atsargas ir recesijos grėsmė, jeigu naftos kaina viršytų 150 JAV dolerių už barelį. Šiuo metu iki tokio lygio trūksta kiek daugiau nei 42 JAV dolerių.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dauguma tanklaivių, kurie prieš mėnesį praplaukė Hormūzo sąsiaurį, dar vis pasiekia naftos perdirbimo gamyklas visame pasaulyje. Vis dėlto netrukus šis srautas gali išsekti.

„Naftos trūkumas, kurį dabar stebime, tik didės, net jei rytoj kažkokiu stebuklu Hormūzo sąsiauris vėl būtų atvertas“, – „BBC“ sakė „Vespucci Maritime“ vadovas Larsas Jensenas, konsultacijų bendrovės direktorius ir konteinerinių pervežimų sektoriaus ekspertas.

Jis taip pat įspėjo, kad pasaulis gali susidurti su milžiniškomis energijos sąnaudomis ne tik pačios krizės metu, bet ir dar 6–12 mėnesių po jos pabaigos.

Degalų trūkumo pasekmės gali būti staigus kainų šuolis, didesnė infliacija ir recesijos rizika. Analitikų teigimu, ypač pažeidžiamos gali būti Azijos šalys, kurių ekonomikos smarkiai priklauso nuo importo.

„Atsargos ir pajėgumai suteikia tam tikrą apsaugą, kurios 8-ajame dešimtmetyje nebuvo, tačiau tiekimo praradimų mastas situaciją daro dar rimtesnę, o greito sprendimo horizonte nematyti“, – pažymi analitikai.