Dalis Lietuvos gyventojų gyvena manydami, kad jei neturi darbo ar negauna pajamų, jiems nesikaupia jokie įsipareigojimai. Tačiau realybė dažnai būna kitokia – skolos gali augti tyliai ir ilgą laiką likti nepastebėtos.
Apie įsiskolinimus neretai sužinoma tik gavus priminimą arba susidūrus su tam tikrais ribojimais. Tada paaiškėja, kad suma jau siekia ne keliasdešimt, o šimtus ar net tūkstančius eurų.
Tokios situacijos Lietuvoje nėra retos, o specialistai įspėja – delsimas gali kainuoti brangiai. Kuo ilgiau skola ignoruojama, tuo rimtesnės pasekmės laukia vėliau.
Skolos kaupiasi net ir be pajamų
Daugelis nustemba sužinoję, kad net ir nedirbant gali atsirasti prievolė mokėti įmokas. Kalbama apie privalomąjį sveikatos draudimą, kurį tam tikrais atvejais reikia mokėti savarankiškai.
Šiuo metu ši įmoka siekia kiek daugiau nei 80 eurų per mėnesį, todėl per metus suma artėja prie 1000 eurų. Jei mokėjimai neatliekami, skola kaupiasi automatiškai.
Taip pat skaitykite:
Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 216 tūkstančių žmonių, kurie turėjo mokėti šias įmokas, tačiau to nepadarė. Bendra jų skola jau siekia šimtus milijonų eurų, o vienam asmeniui ji gali išaugti iki maždaug 5800 eurų.
Dažniausia klaida – išvykimas į užsienį
Viena dažniausių priežasčių, kodėl susidaro skolos, yra išvykimas gyventi ar dirbti į užsienį. Jei žmogus neišvykimo fakto nedeklaruoja, Lietuvoje jam ir toliau skaičiuojamos įmokos.
Tiesa, tokias skolas galima panaikinti, jei vėliau pateikiami įrodymai, kad asmuo buvo draustas kitoje šalyje. Vis dėlto tai reikalauja papildomo laiko ir pastangų.
Svarbu nepamiršti ir kitos detalės – nesumokėjus įmokų nutrūksta sveikatos draudimas. Tai reiškia, kad už gydymo paslaugas gali tekti mokėti iš savo kišenės, o sumos gali būti tikrai nemažos.
Kada prasideda rimtos pasekmės?
Iš pradžių apie skolą gyventojai informuojami priminimais ir raginimais ją padengti. Tačiau jei į tai nereaguojama, pradedamos taikyti griežtesnės priemonės.
Taip pat skaitykite:
Institucijos gali nurašyti skolą tiesiai iš banko sąskaitos, jei joje yra pakankamai lėšų. Taip pat gali būti nukreiptas išieškojimas į darbo užmokestį, pensiją ar kitas pajamas.
Jei skola užsitęsia, gali būti taikomi papildomi ribojimai – areštuojamas turtas, apribojamos sąskaitos ar skola perduodama antstoliams.
Kuo ilgiau lauki – tuo brangiau kainuoja
Prie pagrindinės skolos prisideda delspinigiai, palūkanos ir administravimo išlaidos. Dėl to net nedidelė suma laikui bėgant gali išaugti kelis kartus.
Kai kuriais atvejais, ypač jei kalbama apie verslą, gali būti taikomos dar griežtesnės priemonės. Blogiausiu scenarijumi gali būti pradėtos net bankroto procedūros.
Kaip išvengti nemalonumų?
Specialistai pataria reguliariai tikrinti savo situaciją ir nelaukti, kol problema išaugs. Tai galima padaryti prisijungus prie asmeninės paskyros, kur pateikiama visa aktuali informacija.
Net ir pastebėjus skolą, svarbiausia jos neignoruoti. Dažnai galima susitarti dėl mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo dalimis, o tai leidžia išvengti didesnių finansinių problemų ateityje.
