Vyriausybės visame pasaulyje vis aktyviau bando riboti paauglių naudojimąsi socialiniais tinklais – daugėja įrodymų apie galimą žalą psichikos sveikatai ir saugumui. Vis dėlto kritikai teigia, kad visuotiniai draudimai yra neveiksminga greitoji priemonė, kuri nepašalina problemų šaknų.

Australija gruodį tapo pirmąja šalimi, įvedusia plataus masto draudimą socialiniais tinklais naudotis jaunesniems nei 16 metų asmenims. Pagal šią tvarką tokios platformos kaip „Meta“ valdomas „Instagram“, „ByteDance“ „TikTok“, „Alphabet“ „YouTube“, „X“ ir „Reddit“ privalo įdiegti amžiaus patvirtinimo priemones, kitaip joms gresia sankcijos.

Keliomis Europos valstybėmis jau sekama Australijos pavyzdžiu: savo siūlymus rengia Jungtinė Karalystė, Ispanija, Prancūzija ir Austrija. Nors nacionalinis draudimas JAV atrodo mažai tikėtinas, kai kuriose valstijose jau svarstomi įstatymai.

Diskusijas dar labiau įkaitino kovą su vaikų saugumo pažeidimais primenantys teismų sprendimai. Kovo mėnesį „Meta“, valdanti „Facebook“, „Instagram“ ir „Threads“, patyrė du pralaimėjimus bylose, susijusiose su vaikų sauga ir socialinių tinklų daroma žala.

Santa Fė prisiekusieji nusprendė, kad bendrovė klaidino naudotojus dėl vaikų apsaugos savo programėlėse, o kitą dieną Los Andželo prisiekusieji konstatavo, jog „Meta“ ir „YouTube“ suprojektavo platformų funkcijas taip, kad jos prisidėjo prie ieškovo psichikos sveikatos problemų.

Londono ekonomikos mokyklos profesorė Sonia Livingstone, vadovaujanti centro „Digital Futures for Children“ veiklai, teigė, kad tokie sprendimai greičiausiai paskatins dar daugiau teisėkūros iniciatyvų. Tačiau, jos vertinimu, paauglių draudimai yra skubota išeitis, atsirandanti todėl, kad valdžios institucijos ilgus metus negebėjo tinkamai prižiūrėti technologijų milžinų.

„Manau, argumentas už draudimą yra nesėkmės pripažinimas: mes negalime sureguliuoti įmonių, todėl galime tik riboti vaikus“, – sakė S. Livingstone, pabrėždama, kad tiek JAV, tiek Europoje jau yra nemažai teisės aktų, kurie dažnai tiesiog neįgyvendinami.

Ji taip pat ragino griežčiau taikyti sankcijas ir kelti atsakomybės kartelę: didinti baudas, o kraštutiniu atveju svarstyti ir platformų veiklos ribojimą, jei jos nesilaiko reikalavimų.

Esamų įstatymų įgyvendinimas – vietoje naujų draudimų

Ekspertai pabrėžia, kad socialinių platformų sektorius per ilgai išvengė tokio paties atsakomybės lygio, kokį patiria kitos pramonės šakos. Pasak S. Livingstone, vyriausybės turėtų vykdyti įstatymus, o didžiosios technologijų bendrovės – susidurti su reguliacinėmis priemonėmis, kurios uždraustų praktiką, šiuo metu didinančią rizikas vaikams ir paaugliams.

Ji kaip pavyzdį išskyrė Jungtinės Karalystės Interneto saugumo aktą, kuris numato „saugą pagal dizainą“. Anot profesorės, tai reikštų, kad tokios funkcijos kaip „Snapchat“ „Quick Add“, skatinanti paauglius spontaniškai megzti ryšius su nepažįstamaisiais, turėtų būti ribojamos ar keičiamos.

S. Livingstone taip pat atkreipė dėmesį, kad draudimų klausimas, tikėtina, net nebūtų iškilęs, jeigu socialinių tinklų produktai ir funkcijos prieš patekdami į rinką būtų tikrinami taip, kaip testuojami kiti vartotojams skirti produktai.

„Yra daug sričių, kur gerai veikianti rinka reikalauja testavimo, kad būtų įrodyta, jog produktas atitinka standartus… prieš jam patenkant į rinką“, – sakė ji. Profesorės teigimu, jeigu panašus principas būtų nuosekliai taikomas dirbtiniam intelektui ir socialiniams tinklams, šiandien nebūtų būtinybės svarstyti, ar reikia „drausti vaikams“ naudotis tam tikromis paslaugomis.

Bostone įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Fairplay for Kids“ vykdomasis direktorius Josh Golin taip pat teigė norintis matyti ne bendrus draudimus, o „privatumo ir saugos pagal dizainą“ teisėkūrą JAV mastu. Jo manymu, svarbu priimti Vaikų ir paauglių privatumo internete apsaugos aktą, kuris užkirstų kelią asmens duomenimis paremtai reklamai, nukreiptai į vaikus. Tai, pasak jo, sumažintų finansinį interesą socialiniams tinklams „taikytis“ į vaikus ir didinti jų įsitraukimą bet kokia kaina.

Jis taip pat pabrėžė, kad reikšmingas būtų ir įstatymas „Kids Online Safety Act“ (KOSA), kuris galėtų užtikrinti platformų teisinę atsakomybę už dizaino sprendimus, potencialiai skatinančius priklausomybę ar kitas žalas. J. Golin tvirtino, kad „Meta“ jau anksčiau aktyviai siekė stabdyti KOSA, nors Senatas jam pritarė 2024 metais. Jo nuomone, jei tokie bandymai blokuoti reguliavimą tęsis, visuomenės spaudimas gali dar labiau stumti politikus draudimų kryptimi.

Draudimai – „tingi“ ir „neteisinga“ išeitis?

S. Livingstone teigimu, plataus masto socialinių tinklų draudimai iš esmės nubaustų jaunąją kartą, kuri vis labiau priklausoma nuo internetinių bendravimo formų. Jos vertinimu, tokie sprendimai yra „tingūs“ iš valdžios pusės ir „neteisingi“ paaugliams.

„Tai tie 15 metų, kai neleisdavome vaikams eiti į lauką ir susitikti su draugais. Tai tie 15 metų, kai nustojome finansuoti parkus ir jaunimo klubus, kad jie turėtų kur rinktis“, – sakė ji, kalbėdama apie platesnį socialinį kontekstą, kuriame internetas jauniems žmonėms tapo viena svarbiausių erdvių bendrauti.

Oksfordo interneto instituto docentė ir vyresnioji politikos analitikė dr. Victoria Nash socialinių tinklų draudimus vadino „kraštutine“ priemone, kuri gali atitolinti jaunus žmones nuo šių platformų teikiamos naudos.

„Žinome, kad vaikai ir jauni žmonės naujienas gauna internete ir per programėles – taigi jūs tai tiesiog nukertate“, – sakė ji. Pasak mokslininkės, tai dar nereiškia, kad būtinas draudimas; veikiau tai signalas, jog socialinės platformos privalo elgtis atsakingiau ir mažinti žalingiausias funkcijas.

V. Nash taip pat perspėjo, kad draudimai gali pastūmėti vaikus ir paauglius į mažiau reguliuojamas interneto erdves, kur apsaugos priemonių yra mažiau.

Australijoje, įsigaliojus draudimui, dalis paauglių ėmė ieškoti būdų jį apeiti. Pranešta, kad prieš įsigaliojant ribojimams padaugėjo VPN programėlių atsisiuntimų, o netrukus po to išaugo ir kai kurių dar nepaliestų programėlių – tokių kaip „Lemon8“, „Yope“ ir „Discord“ – populiarumas.

„Manau, draudimas tikrai pašalina žalingus aspektus, bet kartu pašalina ir gerus. Kol kas nesu įsitikinusi, ar tai proporcinga“, – apibendrino V. Nash.